Dvidešimt pirmasis eilinis sekmadienis

Anuo metu, atėjęs į Pilypo Cezarėjos apylinkes, Jėzus paklausė mokinius: „Kuo žmonės laiko Žmogaus Sūnų?“  Jie atsakė: „Vieni Jonu Krikštytoju, kiti Eliju, kiti Jeremiju ar dar kuriuo iš pranašų.“ Jis vėl paklausė: „O kuo jūs mane laikote?“ Tada Simonas Petras atsakė: „Tu esi Mesijas, gyvojo Dievo Sūnus!“ Jėzus jam tarė: „Palaimintas tu, Simonai, Jonos sūnau, nes ne kūnas ir kraujas tai tau apreiškė, bet mano Tėvas, kuris yra danguje. Ir aš tau sakau: tu esi Petras – Uola; ant tos uolos aš pastatysiu savo Bažnyčią, ir pragaro vartai jos nenugalės. Tau duosiu Dangaus Karalystės raktus; ką tu suriši žemėje, bus surišta ir danguje, ir ką atriši žemėje, bus atrišta ir danguje.“ Tuomet jis griežtai įsakė savo mokiniams niekam neskelbti, kad jis yra Mesijas. (Mt 16, 13–20)

KAS AŠ ESU?

Šį sekmadienį skaitome vieną iš garsiausių Evangelijos puslapių, kuriame Petras sužino, jog yra popiežius…

Iš tikrųjų šis pasakojimas yra žymiai platesnis: tai didžiulės pagarbos, kurią Dievas jaučia kiekvienam iš mūsų ir kurios mes pernelyg dažnai Jam nejaučiame, išraiška.

„Kuo žmonės laiko Žmogaus Sūnų?“…

Atsakymas atrodo visai paprastas: Jonas Krikštytojas, Elijas, Jeremijas ar dar kuris iš pranašų…

Žinoma, visi mokiniai supranta Jėzaus didybę, tačiau ją suredukuoja į kažką jau žinomo ir pažįstamo. Jie paprasčiausiai nesuvokia, kad Jėzus atnešė kažką naujo. Ko gero, tai ne tik Jėzaus amžininkų yda. Mums taip pat gresia pavojus priimti Evangeliją, kaip savaime suprantamą dalyką, teigti, kad jau viską žinome, o paskui išgyventi tikėjimą nuobodžiai ir pasikartojančiai.

Tačiau Jėzus nepasitenkina, girdėdamas apaštalų pateiktas kitų žmonių nuomones. Jam svarbu kitkas: „O kuo jūs mane laikote?“

Faktiškai bent kartą per metus, kai girdime skaitant šią Evangelijos ištrauką, Jėzus klausia ir mūsų: „Kas aš jums esu?“…

Tai klausimas apie šiandieną. Šiandien, ne prieš dešimt metų ar prieš metus… Šiandien esame kviečiami pažvelgti į Nazariečio akis ir atskleisti sau, ar vis dar norime būti Jo mokiniais.

Mes labai gerai mokame užduoti klausimus Dievui, išmintingai kalbėti apie Jį, vesti teologinius debatus ir prašyti šviesos apie Paslaptį.

Šiandienos Evangelija mums primena, kad esminis dalykas yra įsiklausyti į Dievo užduodamus klausimus ir tinkamai į juos atsakyti. Reikia leisti, kad Dievas klausinėtų mūsų, o ne uždavinėti klausimus Jam. Tokiu būdu, o ne teologiniais apibrėžimais mes labiausiai ir priartėjame prie Jo esmės.

Taigi, Jėzus klausia: „Kas aš tau esu? Ką aš turiu bendro su tavo gyvenimu?“

Įmanomi du atsakymai: vienas religinis ir vienas, kylantis iš gyvo tikėjimo.

Religinis atsakymas apsiriboja turiniu, dogmatiniais teiginiais, išmoktomis katekizmo formulėmis. Jis Dievą įvardija, apibrėžia, sudėlioja į iš anksto apibrėžtą sąvokų tinklelį. Mes netgi manome, kad jau pažįstame Dievą, nes daug apie Jį žinome. Deja, tai – tarsi manyti, kad troškulį numalšinsime, žinodami vandens cheminę formulę…

Jėzus nori, kad žengtume dar vieną žingsnį: nuo religijos prie tikėjimo.

Ką konkrečiai mūsų gyvenime turi daryti Jėzaus Kristaus Dievas? Mums reikia atsakyti į klausimą, ar mūsų santykis su Jėzaus Kristaus asmeniu daro įtaką mūsų pasirinkimams, mąstymui, požiūriui į aplinką, į mylimus žmones, turimus draugus, atliekamą darbą, turimą turtą, į dėvimus drabužius, valgomą maistą…

„Kas aš tau esu?“…

Žvejys Simonas išdrįso išsakyti savo nuomonę: Jėzus yra žavus ir paslaptingas žmogus. Dar daugiau: Jis yra pranašas. Dar daugiau: Jis yra Mesijas.

Mums, žvelgiantiems iš savo teologinių aukštumų, tai atrodo visai paprasta. Tačiau tiems, kurie buvo kartu su Juo, dailide iš Nazareto, šis Simono teiginys turėjo sukelti nemenką nuostabą. Jėzus nepriklausė tautos politinei ar religinei viršūnei. Tam tikra prasme Jis nebuvo ir labai pamaldus, leisdamas sau kartais gana laisvai aiškinti Įstatymą, nors, tiesą sakant, tai darė sugrąžindamas jo esmę.

Simonas sako Jėzui: „Tu esi Mesijas, gyvojo Dievo Sūnus!“ Tai gražus, geras ir, be abejo, drąsus tikėjimo išpažinimas. Petras, dailidėje atpažinęs Dievo siųstąjį, padaro lemtingą šuolį savo istorijoje. Šis išpažinimas pakeis jo gyvenimą.

Jėzus jam atsako: „Tu esi Petras – Uola“.

Simonas dar nežino, kad jis yra Petras. Jis žino, kad yra užsispyręs ir veržlus, tačiau, atpažinęs Jėzuje Kristų, jis atranda ir savo naują veidą, jam nežinomą matmenį, kuris padės jam užtikrinti savo brolių tikėjimo tvirtumą. Visuomet žinojęs apie savo užsispyrimą, jis atranda, kad yra uola. Simonas žinojo, kad yra impulsyvus ir karštakošis. Viešpats jam apreiškia, kad, remdamasis šia yda, jis galės padėti savo broliams. Petras atskleidžia, kad Jėzus yra Kristus. Jėzus atskleidžia Simonui, kad jis yra Petras – Uola.

Visuomet, kai priartėjame prie Dievo slėpinio, atrandame ir savo veidą. Priartėję prie Dievo tiesos, mainais sužinome tiesą apie save…

Adolfas Grušas