Krikščionybės Mongolijoje pradžia su Švč. M. Marijos ženklu
Krikščionybės Mongolijoje ištakos siekia X a. dėl sirų kilmės nestoriečių plėtros Tolimuosiuose Rytuose. Apie jų bendruomenes senojoje Mongolijos imperijos sostinėje Karakorume, buvusioje už 400 km į pietvakarius nuo Ulan Batoro, paliudijo pranciškonas t. Giovanni di Pian, nuo 1245 m. popiežiaus Inocento IV pasiuntinys prie Mongolijos didžiojo chano. Pirmuoju krikščionybės misionieriumi iš Vakarų laikomas dominikonas t. Barthelemy de Cremone’as, 1253 m. atvykęs į Karakorumą su Prancūzijos karaliaus diplomatine misija.
Scheuto misionierių iš Belgijos misionieriška veikla XIX a. mandžiūrų užimtoje Mongolijoje buvo ganėtinai sėkminga Vidinėje Mongolijoje, kurios teritorija dabar yra sudėtinė Kinijos dalis. Iki XX a. ten veikė per 670 Marijos Nekalčiausiosios Širdies kongregacijos (CICM), arba Scheuto, misionierių. Ilgainiui jie pradėjo kurtis ir Išorinėje Mongolijoje, o 1922 m. popiežius Pijus XI įkūrė Išorinės Mongolijos missio sui iuris dabartinės Mongolijos teritorijoje, tačiau misija liko tik popieriuje – netrukus susikūrusi prosovietinė komunistinė Mongolijos Liaudies Respublikos valdžia krašte panaikino visus krikščionybės pėdsakus.
Krikščionybės Mongolijoje atgimimui kelią atvėrė 1990 m. demokratinė revoliucija. Atsikūrusi Mongolijos Respublika 1992 metais užmezgė diplomatinius ryšius su Vatikanu. Šventasis Sostas įsteigė Ulan Batoro missio sui iuris, kurią pavedė tai pačiai Scheuto misionierių kongregacijai. Misijos vadovu tapo Scheuto misionierius iš Filipinų t. Wenceslao Padilla, popiežiaus šv. Jono Pauliaus II 2002 m. paskirtas misijos apaštališkuoju vikaru, o 2003 m. – Ulan Batoro apaštališkuoju prefektu ir vyskupu.
Pirmųjų trijų 1992 m. į Ulan Batorą atkeliavusių Marijos Nekalčiausiosios Širdies misionierių liudijimu, jiems atvykus Mongolijoje nebuvo nei vieno kataliko. Krikščionybės įskiepijimas vyko iš lėto: pakrikštytų katalikų 1995 m. Mongolijoje buvo 14, dabar jų skaičius išaugęs iki 1 500. Kitų konfesijų krikščionių kur kas daugiau – apie 60 000.
Anot Katalikų Bažnyčios Mongolijoje vadovo, kardinolo Giorgio Marengo IMC, nuo 2003 m. Mongolijoje dirbančio Nuliūdusiųjų Paguodos kongregacijos misionieriaus ir nuo 2020 pavasario einančio Ulan Batoro apaštališkojo prefekto pareigas, Bažnyčios Mongolijoje trijų dešimtmečių istoriją būtų galima suskirstyti į trys etapus: pirmasis nuo 1992 iki 2002 m. pasižymėjo nedidele, tačiau reikšminga pažanga, ypač žmogiškojo ugdymo sferoje – gatvėse gyvenusių vaikų, benamių, neįgaliųjų ir senolių globa. Antrasis – kuomet užgimė ir įsišaknijo pirmosios vietinės katalikų bendruomenės, o trečiąjį simbolizuoja 2016 m. įvykęs pirmojo vietinės kilmės dvasininko kun. Josepho Enkee-Baataro įšventinimas.
Bažnyčios atgimimo Mongolijoje tėvu laikomas vyskupas Wenceslao Padilla 2018 m. nelauktai mirė po 26 tarnystės Mongolijoje metų. Apie jo darbus iškalbingai liudija auganti ir veikli mažoji kaimenė, taip pat jo pastangų dėka sostinėje pastatyta jurtą primenanti Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčia. 2003 m. t. W. Padilla joje konsekruotas vyskupu, o kitą dieną bažnyčia pašventinta kaip Ulan Batoro prefektūros katedra.
Šeštadienio, rugsėjo 2 d., popietę popiežius Pranciškus Ulan Batoro Šv. Petro ir Pauliaus katedroje susitiks su vietine katalikų bendruomene, klausysis liudijimų ir pasakys kalbą. Susitikimo pabaigoje įvyks Mongolijos Bažnyčiai reikšmingos Mergelės Marijos statulos pašventinimo ir titulo suteikimo apeigos.
Daugelis Mongolijoje šios medinės Švč. Mergelės Marijos statulos atradimą laiko pranašišku įvykiu. Statulą šiaurinio Darchano miesto šiukšlyne surado moteris vardu Tsetsege. Anot moters, ji nebeprisimena, kada surado statulą, tai buvę labai seniai. Ji drožinį parsinešė į namus ir gražiai prižiūrėjo, o sužinojusi, ką rado, leido Marijos statulą perkelti į vietos bažnyčią, o iš čia statula atgabenta į Ulan Batorą.
2022 m. gruodžio mėnesį statula iškilmingai pastatyta katedroje ant stovo, apvilkta iš kelių šimtų nedidelių audeklo gabalėlių pasiūtu apsiaustu. Iškilmėje dalyvavo apaštališkasis nuncijus. Šia proga kardinolas G. Marengo Mongoliją paaukojo Švč. M. Marijos globai ir paskelbė Mongolijos Marijos metus, kurie tęsis iki š. m. gruodžio 8 d., Švč. M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo liturginės iškilmės. Popiežius Pranciškus šį šeštadienį Marijos statulai suteiks Dangiškosios Motinos vardą. (SAK/Vatican News)
