Paskirtasis kardinolas S. Francis: Malaizijoje atsispindi visa Azija

Bet tuoj pat surimtėjęs būsimos kardinolų konsistorijos dalyvis sako: „Visi vyskupai turėtų būti pasiraitoję rankoves ir pasiruošę būti pakviesti, tikisi ar ne, padėti popiežiui valdyti visuotinę Bažnyčią. Toks paskyrimas garsiai nuskamba, tai suprantama, tačiau norėčiau pasakyti, kad apaštalų įpėdiniai yra vyskupai, vyskupų kolegija, o ne kardinolų kolegija. Žinoma, daugelis kardinolų yra vyskupai, tačiau yra kardinolų kolegijos narių, kurie nėra vyskupai.“

Kardinolų kolegijai, tęsia jis, tenka labai rimta atsakomybė rinkti naująjį popiežių. Todėl yra daug jaudulio, kai yra skiriami kardinolai. Kardinolai ne vien renka popiežių, bet taip pat yra artimi jo patarėjai, padedantys įgyvendinti jo viziją ir prioritetus, pažymi „Crux“.

Tai popiežius sprendžia, ką pasikviesti į pagalbą. Tačiau jam liepos mėnesį rašytame laiške, pasakoja kardinolas, popiežius pabrėžė, jo manymu teisingai, vieną aspektą: ne tiek tai, kas vyksta Romoje, o Evangelijos įkultūrinimą, tikėjimo įkultūrinimą, kultūrų evangelizavimą. 

Jei popiežius pakvies padėti įvairiose Šventojo Sosto dikasterijose, būsimi kardinolai turės atitinkamai atsiliepti, tačiau kardinolams gal net svarbiau yra atstovauti popiežių ten, kur yra. Popiežiaus laiške buvo pabrėžtas Bažnyčios visuotinumas taip, kaip atsiskleidė per Sekmines. Šį visuotinumą reikia jausti ir skleisti nepriklausomai nuo to, kur esame, Romoje ar Azijoje, nesutelkiant visko į vieną vietą. O tam reikia atviro proto.   

Ar popiežiui Pranciškui per dešimt metų pavyko išplėsti pasaulinės katalikybės viziją? Ši vizija plečiasi jau nuo Vatikano II Susirinkimo ir visi popiežiai nuo to laiko nuosekliai darbavosi šia linkme. Tai nėra nuolaidžiavimas ar varžybos dėl statistikos, bet siekis grįžti prie šaknų ir nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp Europos ir likusio pasaulio. 

Kuo išsiskiria Bažnyčia Malaizijoje? Kokios jos stipriosios pusės, kokie iššūkiai? Malaiziją, pasak paskirtojo kardinolo, galima palyginti su Azijos mišraine. Joje įdomiai ir unikaliai atsispindi visa Azija. Be abejo, kinai jaučiasi Malaizijoje kaip namuose – kinų kalba ir kultūra yra paplitusi. Taip pat įdomiai atsispindi kitos didžiulės šalies – Indijos – kultūra ir kalbos. Namų kalba yra ir anglų – Malaizija buvo britų kolonija. Šalyje taip pat daug migrantų ir pabėgėlių iš visos Azijos. Malaizija išsiskiria kosmopolitizmu ir universalumu. Kasdien iš vienos kalbos pereinama į kitą, iš vienos kultūros – į kitą, iš vienos virtuvės – į kitą, kasdien susiduriama su žmonėmis iš visur, įskaitant Vakarus. 

Pasak S. Franciso, jis nemėgsta dalykų nusakinėti mažumos ir daugumos terminais. Žinoma, malajų kalba yra nacionalinė, o islamas – valstybės religija. Tačiau skirstymas į mažumą ir daugumą dažnai atveda prie valdymo ir kontrolės siekio. Tuo tarpu reikia išmokti su tuo gyventi, tai priimti, o kai būtina – mesti tam iššūkį.

Kokie yra tarpreliginiai santykiai? Ar visuomenė yra tolerantiška?

Tai monarchinė demokratija, kurioje demokratija yra gana gyvybinga ir atvira. Vadovai, kad ir kas jie būtų, išrenkami žmonių. Šia prasme tai sveika demokratija ir tampa vis sveikesne. Galima pasakyti, kad Malaizijoje vyrauja gana gera tarpreliginė darna ir tarpusavio pagarba, nors viena religija yra vadinamoji valstybės religija. Konstitucija yra gerai įtvirtinta ir leidžia visiems gyventi, būti savimi, naudotis savo teisėmis netrukdant vieni kitiems. Religinė įtampa tvyro visame pasaulyje, bet yra užtektinai lyderių, kurie yra atviri dialogui, tarpreliginiams santykiams, harmonijai, susitikimams ir draugystei vardan solidarumo ir brolybės, mano ganytojas iš Malaizijos. 

Kaip jis pakomentuotų popiežiaus pastangas megzti dialogą su Kinija, įskaitant susitarimą dėl vyskupų skyrimo? 

„Galiu pasakyti, kad Azijos vyskupų konferencijų federacijos (FABC) lygmeniu sąmoningai norime, kad Kinija būtų labai svarbi federacijos dalis, ir tikimės, kad ji vis labiau įsitrauks“, – pažymi paskirtasis kardinolas S. Francis. Pasak jo, jis laukiąs popiežiaus kelionės į Mongoliją, kuri yra labai įdomioje ir strateginėje geografinėje padėtyje. Tai, ką popiežius ten pasakys, bus naudinga Bažnyčiai Azijoje ir tvirtiems ryšiams tarp įvairių Azijos tautų, įsitikinęs malaizijietis.  

Kalbama, kad kitais metais popiežius gali aplankyti ir Indiją. „Jau pripratome, kad jis yra šalia. Jis jau lankėsi daugelyje Azijos šalių. Galiu paminėti Korėją, Japoniją, Tailandą, Mianmarą ir Bangladešą. Kitos Pasaulio jaunimo dienos vyks Korėjoje. Manau, kad Azija pasirengusi jį priimti, daugelis mūsų vyriausybių vadovų yra pasirengę jį priimti. Jis jausis kaip namie, kad ir kur lankytųsi Azijoje“, – sakė Penango vyskupas, prieš tai pažymėjęs, kad Pranciškui Azijos kultūra, Azijos etosas yra suprantami ir artimi.  

Ar malaizijiečiai atvyks į Seulą? Pasaulio jaunimo susitikime Pietų Korėjoje malaizijiečiai jaunuoliai dalyvaus gausiai, neabejoja paskirtasis kardinolas. Pietų Korėja sąlyginai netoli, Malaizijoje dirba nemažai korėjiečių, tarp jų yra katalikų. Be to, Azija yra labai jauna, joje daug jaunų žmonių, demografinė padėtis – sveika, o šeima – svarbi. Kodėl Azija išlieka jauna, kai tiek daug regionų sensta? Reikia remtis tai lemiančiu Azijos kultūriniu etosu ir kitomis vertybėmis. Bet kuriuo atveju, Pasaulinis jaunimo susitikimas bus labai įdomus įvykis visai Azijai. 

Malaizijoje ir Singapūre yra jaunų katalikų, kurie yra gyvybingi ir vykdo savo tarnystes. Jaunimas rūpinasi jaunimu, pasiekia jaunimą, patys vadovauja savo tarnystėms, vyresni jiems nenurodinėja. Dėl tokios orientacijos jaunimas vis dar labai stipriai dalyvauja Bažnyčios gyvenime, pažymi Penango vyskupas Sebastianas Francis, paskirtasis kardinolas, jau pasirengęs konsistorijai Vatikane ir tuoj po jos prasidėsiančiam Vyskupų sinodui apie sinodiškumą. (RK / Vatican News)