Paskirtos kun. Jacques’o Hamelio premijos žurnalistams
Galima priminti, kad dviejų jaunuolių, pasidavusių islamistinei džihadizmo ideologijai, 2016 metų liepos 26-ąją surengtas išpuolis, kurio metu per Mišias buvo nužudytas kun. Jacques’as Hamelis, senas ir nuolankus nedidelės parapijos kunigas, sužadino stiprias emocijas ir dar kartą iškėlė klausimus apie religijų ir bendruomenių sugyvenimą, kuris nebūtinai yra iš anksto pasmerktas tarpusavio neapykantai ir smurtui. Čia svarbus vaidmuo tenka žiniasklaidos pasakojimams ir pranešimams – kokius pavyzdžius ir kokias nuostatas ji išryškina? Į tai atsižvelgdama Prancūzijos katalikiškų žiniasklaidos priemonių federacija nusprendė įsteigti premiją už straipsnius, kuri primintų kun. J. Hamelio kankinystę ir skatintų religijų suartėjimą ir dialogą, į dienos šviesą iškeltų istorijas, kurių pagrindiniai veikėjai liudija, kaip laimėti prieš pačia savimi nepaliaujančiai mintančią neapykantą. Kaip liudija ir 2024 metų premijos, šios istorijos nėra naivios, toli nuo tikrovės ar idealizuotos. Jos daug sako ir palieka pėdsakus skaitytojų širdyse būtent dėl savo realizmo.
Žurnalistė Sara-Christine Bourihane 2023 metais parengė straipsnį du kartus per trimestrą prancūzų kalba leidžiamam žurnalui „Le Verbe“ apie seserį Gilberte Buissière ,Dievo Motinos kongregacijos vienuolę iš Kanados, kuri pusketvirto dešimtmečio tarnavo patiems vargingiausiems Kamerūne, o eidama 75 metus, 2014 metais buvo pagrobta islamistinės ir teroristine už daugybę žiaurių nusikaltimų pripažintos Boko Haram grupuotės narių, kol galiausiai buvo išlaisvinta. Pasakojimo pavadinimas – „Laisva belaisvė“: Boko Haram belaisvė, kuri išliko laisva Dieve.
O išlikti laisva galėjo todėl, kad sunkiausiomis akimirkomis, kai ginkluoti, šiurkščiai besišaipantys pagrobėjai kažkur ją gabeno, kai jautėsi tokia trapi ir pažeidžiama, kai kankino nežinia, ar dar bus gyva kitą rytą, vienuolė pasiryžo iki galo pasitikėti Viešpaties padrąsinimu nebijoti, nebijoti net mirties, nes jis yra Kelias ir Gyvenimas. Pasak s. Gilberte, ji niekada taip stipriai nejautė Dievo žodžio skonio ir jo buvimo, kaip nelaisvėje. „Kai nieko neturi, kas tave gelbsti? Dievas“, – paprastai sako ji. Po to buvo kiek lengviau – ji buvo laikoma kartu su kitais belaisviais, įskaitant du italų kunigus, galėjo kartu melstis ir iš atminties medituoti Evangelijos žodžius. Po dviejų mėnesių atėjo išlaisvinimo diena, po kurios sesuo Gilberte Buissière sugrįžo į saugius vienuolyno namus Kanadoje. Bet tam tikra prasme, sako ji, nelaisvės dienos buvo gražiausios jos dvasinio gyvenimo dienos.
Kita kun. Jacques’o Hamelio premijos laureatė, italų žurnalistė Romina Gobbo parengė interviu pranciškonų mėnraščiui „Messaggero di sant’Antonio“. Jos pašnekovas – 2018 metų Nobelio taikos premijos laureatas Denisas Mukwege, gydytojas iš Kongo Demokratinės Respublikos ir Panzi medicinos komplekso vadovas. Jis dirba itin chaotiškame ir pavojingame Kivu regione, kuriame privačios karo lauko vadų ir sukilėlių kariaunos nustelbia valstybės pajėgas ir institucijas, o žmonių buitis labai skurdi. Šiame kontekste vyrauja didžiulis seksualinis smurtas, naudojamas ir kaip karo įrankis bei žmonių palaužimo priemonė. Tokiu būdu gydytojui D. Mukwege, kuris rengėsi būti paprastu ginekologu, teko operuoti ir gydyti tūkstančius nuo prievartos nukentėjusių moterų. O kalbėdamas apie tokios tikrovės priežastis, medikas kone neišvengiamai tapo ir žmogaus teisių aktyvistu.
„Kai 1999 m. atidarėme Panzi ligoninę Bukavu, ji buvo skirta gydyti sužeistiems kare ir priimti gimstančius kūdikius. Kai pas mane atėjo pirmoji tokia pacientė, buvau sukrėstas. Jos genitalijos buvo suniokotos. Niekada neįsivaizdavau, kad žmogus gali taip toli nueiti ir padaryti tokį dalyką. Pagalvojau: tai turėjo būti beprotis. Tai bus pavienis atvejis. Bet jau dvidešimt penkerius metus susiduriu su tokiu pat žiaurumu. Su savo ligoninės personalu jau gydėme daugiau kaip 85 000 moterų, per dieną atlikdami iki dešimties operacijų. Supratau, kad smurtas naudojamas kaip karo ginklas. Aukos turi būti žiauriai žalojamos, kad nebegalėtų susilaukti vaikų. Kad socialinė stigma sutraukytų bendruomenių ryšius. Ar žinote, kad iki 1996 metų karinių konfliktų žodžio „išprievartavimas“ nebuvo nė vienoje iš maždaug dviejų šimtų kalbų, kuriomis kalbama Konge. Visa tai supratęs, pradėjau smerkti, iš pradžių savo šalyje, paskui užsienyje, tokią tikrovę“, – sakė medikas iš Kongo Demokratinės Respublikos italų katalikiškam mėnraščiui ir pridūrė, kad tai, kas vyksta, yra ne religiniai ar etniniai, bet ekonominiai karai dėl gamtinių išteklių kontrolės. Kalbama apie mineralus ir rūdas, iš kurių išgaunami kobaltas, litis, koltanas, naudojami išmaniųjų įrenginių pramonėje.
Prancūzijos katalikiškos žiniasklaidos federacija nurodo, kad premijų įteikimo ceremonija įvyks sausio 25-ąją dieną Lurde, per tradicinį šv. Pranciškaus Salezo tarptautinį susitikimą, skirtą būtent žiniasklaidos atstovams. (RK / Vatican News)
