Sausio 27 d. – pal. Jurgio Matulaičio liturginis minėjimas

T. J. Roesch MIC, nuo 2023 m. vasario mėnesio naujasis Marijonų vyresnysis, patikino, kad tinklalaidėse apie arkivysk. J. Matulaitį MIC, kurių yra 175, perskaityti visi palaimintojo „Užrašai“ – t. y. palaimintojo dvasinis dienoraštis.

Pirmojoje tinklalaidėje T. J. Roesch MIC pasidalijo mintimis iš J. Matulaičio 1910 metų laiško vienuolei M. Rūškytei:

Tinklalaidėje priminta, kad J. Matulaitis, 1910 m. sausio 22 d. rašydamas šį laišką vienuolei, buvo Sankt Peterburgo Dvasinės akademijos dėstytojas. „J. Matulaitis šiame gražiame laiške kalba apie svarbą augti šventumu užsiėmusiame ir sugedusiame pasaulyje. Ir jis pats tai darė“, – pažymėjo tinklalaidės apie pal. Jurgį Matulaitį pristatyme t. J. Roesch MIC, Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo kunigų marijonų kongregacijos vyresnysis.

Kai Jurgis Matulaitis minėtą laišką rašė vienuolei, jis jau buvo marijonų vienuolis. 1909 m. rugpjūčio 29 d. jis davė pirmuosius vienuolius įžadus, kuriais kartu prasidėjo marijonų atgimimas. J. Matulaitis įžadus davė paskutinio marijonų vyresniojo t. Vincento Senkaus akivaizdoje. Slapta ceremonija įvyko Varšuvos Šv. Kryžiaus parapijos klebono vyskupo Kazimiero Rūškio (Ruszkiewicz) namų koplyčioje.

Vyskupas K. Rūškys, Varšuvos augziliaras, artimas palaimintojo draugas, dalyvavo J. Matulaičio įžadų ceremonijoje ir veiksmingai rėmė Marijonų atsinaujinimą. Varšuvos arkivyskupiją kurį laiką valdęs K. Rūškys mirė 1925 m. ir yra palaidotas Šv. Kryžiaus parapijos bažnyčioje, Varšuvoje.

Vyskupas K. Rūškys (1836–1925) gerai pažinojo V. Senkų MIC (1840–1911) ir J. Matulaitį MIC (1871–1927). Visi trys kilę iš to paties krašto ir gyveno netoli vienas kito, prie pat Marijampolės: arkivyskupas-vyskupas K. Rūškys – iš Sasnavos, t. V. Senkus – iš Šunskų ir J. Matulaitis – iš Lūginės.

1909 m. davęs įžadus J. Matulaitis parašė naujus marijonų įstatus, o 1911 m. mirus t. V. Senkui tapo jo įpėdiniu ir marijonų vyresniuoju. Būtent šiuo laikotarpiu palaimintasis J. Matulaitį pradėjo vesti dienoraštį, kuris su jo laiškais, kelionių ir vyskupystės Vilniuje (1918–1925) liudijimais sudaro dvasiniu testamentu tapusius „Užrašus“.

J. Matulaitis 1927 m. sausio 27 d. mirė Kaune. 1953 m. pradėta jo beatifikacijos byla, o 1987 m. popiežius Jonas Paulius II jį paskelbė palaimintuoju. Pal. Jurgio Matulaičio žemiškieji palaikai saugomi Marijampolės bazilikoje. (SAK / Vatican News)