Savaitė Lietuvoje. Spaudos apžvalga
Prisiminęs itin įvairias savo gyvenimo Kalėdų patirtis kunigas pabrėžė, kad Kalėdos pirmiausia yra buvimas namuose. Jo teigimu, nemažiau svarbus ir dalyvavimas liturgijoje – šimtmečiais skambančių judesių ir žodžių, suėmusių į save ir visą žmonijos džiaugsmą, ir visą sielvartą, kartojimas.
„Kalėdų istorijoje kažin kas yra tokio, kas nenugalima, kas neįveikiama tamsos, net jeigu mes to protu logiškai nesugebame išspręsti. Kas dabar mokės išspręsti karo klausimą, kas jį galės sustabdyti? Mes nesustabdysime jo savo jėgomis šiandien, bet kažin kas bus mūsų. Mes kiekvienas savo širdy ieškodami to, švęsdami Kalėdas pajusime, kad didžiulis džiaugsmas, didžiulė šviesa, didžiulė ramybė iškyla virš visos tos tamsos, sumaišties, žmonių sielvarto ir skausmo. Jeigu būtume šalia žmonių, kurie šiandien patiria, išgyvena tą visą karo siaubą, tai irgi pamatytume, kaip jie kaži kokiu paslaptingu būdu randa vilties ir ramybės. Kažkokia meilės gailestingumo šventės galimybė rodosi toje nežmoniškoje aplinkoje“, – pasakojo kunigas Julius Sasnauskas OFM.
Apie Kalėdų realizmą naujienų portale lrt.lt praėjusią savaitę rašė Povilas Aleksandravičius, dar kartą sugrįždamas prie šiandieninės Bažnyčios gyvenimo aktualijų:
„Popiežiaus Pranciškaus pontifikatą galima interpretuoti kaip bandymą atskleisti tikrąją Kalėdų prasmę – grąžinti Dievo Įsikūnijimo realizmą į mūsų suvokimą ir taip išgryninti Bažnyčios misiją. Galbūt šis bandymas per daug spontaniškas, ne visai apgalvotas, jam trūksta geros metodikos. Bet kryptis aiški: Bažnyčia turėtų įsigilinti į kiekvieno žmogaus, ir visos žmonijos, gyvenimo konkretybę ir čia atrasti dieviškuosius procesus. Tuo tikslu dar 2021 metais buvo sukviestas visuotinis Bažnyčios sinodas, kuris baigsis švenčiant 2024 metų Kalėdas. Iš šio sinodo rezultatų spręsime apie Pranciškaus pontifikato vaisius“, – rašė Povilas Aleksandravičius.
Prieš pat Kalėdas skaitytojus pasiekė naujausias žurnalo „Naujasis Židinys-Aidai“ numeris. Jame skelbiama Juliaus Montvydo parengta apžvalga apie sinodinio kelio įtaką tolesnei istorinei Bažnyčios raidai. Ar šis kelias padės Bažnyčiai taip keistis, kad ji visada turėtų ką pasakyti nuolat kintančiam pasauliui? Straipsnis baigiamas raginimu objektyviai pažvelgti į padėtį sekuliarizuotuose Vakaruose: „Laikas suprasti, kad baigėsi tikėjimo ir netikėjimo kova, kad šiandien Bažnyčios niekas nepuola, o didžiausias iššūkis yra abejingumas. Vis daugiau žmonių nuo Bažnyčios nusigręžia, nes ji nesugeba įtikinamai kalbėti apie savo saugomo tikėjimo paveldo esmę, nemoka provokuoti žmogaus proto ir suvirpinti širdies, o rodo tik pasenusius apvalkalus. Tik ar sugebės sinodinė Bažnyčia tai pakeisti?“ – retoriniu klausimu užbaigia savo straipsnį žurnalo „Naujasis Židinys-Aidai“ apžvalgininkas.
Taip pat prieš Kalėdas pasirodė ir naujas, jau 90-asis, Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijos leidinio „Teesie“ numeris, skirtas laisvalaikio temai. Koks gi turėtų būti seminaristo ir kunigo poilsio laikas? Antai Telšių vyskupijos kunigas ir skautas Vilius Viktoravičius, atsakingas už paruošiamojo Lietuvos seminarijų kurso rengimą, vertina vaikščiojimą, pasivažinėjimus dviračiu, išvykas slidinėti drauge su kitais kunigais, tačiau labiausiai – grybavimą. Vilniaus seminarijos vicerektorius kunigas Mindaugas Bernotavičius atostogas siūlo praleisti kalnuose, po kuriuos keliaudamas jis pats kas kartą džiaugiasi bičiulystės su bendrakeleiviais patirtimi bei atranda Dievo didybę.
Ypatinga laisvalaikio leidimo forma seminaristams gali tapti ikonografija. Šia patirtimi žurnale dalijasi klierikas Tomas Liucijanas Jundo, jau antrą kartą pas Vilniaus pranciškonus konventualus dalyvaujantis ikonų tapymo kursuose, kuriems vadovauja ikonografė Eglė Jurevičė.
„Mąstydamas apie kunigystės ateitį, ikonografijoje matau savo maldos ir pomėgių veiklą, kur tai, kas man įdomu, gali tapti ir proga būti maldoj, kontempliuoti Viešpatį per grožį,“ – pasakoja seminaristas, raginantis kiekvieną, kuris jaučia širdy kvietimą šlovinti Viešpatį per meną, išdrįsti pabandyti – „juk su Dievo pagalba viskas įmanoma“.
Giedrius Tamaševičius
