Jeruzalės vyskupas: keršto balsas stiprus, bet girdėkime ne vien jį
„Norime vilties ir nors perspektyvos nėra labai geros, tačiau mus palaiko tikėjimas. Manau, kad Didžiosios savaitės ir Velykų šventimas sugrąžina mums tikrąją perspektyvą, krikščioniškojo tikėjimo perspektyvą, o ne tik žmogišką požiūrį į, rodos, beviltišką situaciją, kurioje šiuo metu esame“, – sakė jis. Krikščionių šeimų Velykos bus, pasak jo, kuklios. Daug kas, ypač Palestinoje, dėl karo neteko darbo. Izraelyje gyvenimas pabrango, kyla kainos – tai, sakoma, karo pasekmė. Tačiau Viešpats mūsų laukia, o Velykos yra vilties žodis.
Keršto dvasia nepaprastai stipri, o kalbėjimas apie taiką atsimuša į kurčias ausis, pripažino Jeruzalės lotynų apeigų katalikų vyskupas. Žydai nori atkeršyti už patirtą smurtą. Palestiniečiai nori atkeršyti už patirtą smurtą. Visuotinis keršto troškimas daug ką diktuoja. Vis tik svarbu neleisti, kad pyktis viską užvaldytų. Yra taikos ir gerumo daigų. Štai, yra arabų gydytojų, kurie gydo žydus. Yra palestiniečių vaikų, kurie gydomi Jeruzalėje. Yra ir kitų pavyzdžių, kaip galima peržengti nepasitikėjimą vienas kitu, vienas kito baimę. Negalima girdėti vien neapykantos kalbų, nors, žinoma, jos labai neramina. Taip pat yra istorinių pavyzdžių, jog tautos po pasibaisėtinos prievartos viena kitos atžvilgiu sugebėjo susitaikyti. Yra ir šviesos. Tą šviesą skleidžia žmonės, kurie turi ją savo širdyse. Reikia atsiversti, kad tokią šviesą įgautume ir išlaikytume širdyse. Ir reikia Dievo malonės, kad pajėgtume atsiversti. Krikščionys taip pat turi iš naujo apmąstyti Evangelijos šerdyje esančią žinią apie atleidimą. Taip, gali būti, kad kare dalyvaujantys krikščionys jaučia, jog kančia tokia didelė, šviesos trūkumas toks didelis, kad ši žinia tarsi pasimiršta. Bet Evangelija vis primena – turime judėti atleidimo link. (RK / Vatican News)