Lenkijos vyskupų konferencija išrinko naują pirmininką, kviečia novenai
1957 metais gimęs arkivyskupas Tadeuszas Wojda SAC yra ilgą laiką praleidęs Romoje: čia jis atvyko 1984 metais daktarato misijų tema studijoms, 1990 metais pradėjo dirbti Tautų evangelizavimo kongregacijoje, 2012 metais paskirtas šios Kongregacijos pasekretoriumi. 2017 metais Pranciškaus paskirtas Balstogės arkivyskupu, o 2021 metais – Gdansko arkivyskupu. Jo intelektualiniame ir sielovadiniame darbe ryški misijų tema.
10 metų Lenkijos vyskupų konferencijos pirmininko pareigas ėjo Poznanės arkivyskupas Stanislawas Gądeckis, pastaruoju metu vicepirmininko pareigos teko Krokuvos arkivyskupui Marekui Jędraszewskiui. Galima pridurti, kad baigiasi ne vien šias pareigas einančiųjų kadencija, bet ir jų vyskupiška tarnystė. Šiais metais abu ganytojai, atitinkamai spalį ir liepą, sulauks 75 metų amžiaus, kai privalu atsistatydinti, nebent aplinkybės verstų ir popiežius nuspręstų kitaip.
Lenkijos vyskupų konferencijos pranešimuose buvo nurodyta, jog, be einamųjų reikalų, kalbėta apie religinį ugdymą mokyklose ir kitus klausimus, kurie apima Bažnyčios dialogą su valstybe. Kita svarbi tema – tolimesnis nepilnamečių apsaugos nuo seksualinių išnaudojimų bažnytinėse struktūrose stiprinimas. Pagrindinis pranešėjas šiuo klausimu – lenkų psichologė Ewa Kusz, kuri taip pat yra Popiežiškosios nepilnamečių apsaugos komisijos narė. Galima pridurti, kad nuo 2019 metų, kai buvo paskelbtos Vos estis lux mundi gairės ir procedūros, 14 lenkų vyskupų paliko savo pareigas dėl to, kad blogai ar nepakankamai gerai tvarkė išnaudojimų bylas artimesnėje ar tolimesnėje praeityje.
Interviu Lenkijos vyskupų plenarinės sesijos išvakarėse arkivyskupas S. Gądeckis, paprašytas apžvelgti praėjusių dešimties metų svarbiausius dalykus, su kuriais jis susidūrė kaip krašto vyskupų konferencijos pirmininkas, minėjo pandemiją, karą Ukrainoje, ukrainiečių priėmimą ir pagalbos į Ukrainą siuntimą, diskusijas apie negimusios gyvybės vertę, 1050-ąsias Lenkijos Krikšto metines, didelius sekuliarizacijos iššūkius. Bažnyčios gyvenimui buvo svarbūs sinodai apie šeimą, apie jaunimą, apie patį sinodiškumą, leidę pagilinti pačios Bažnyčios tradiciją – kai sakoma, kad ji tokia pati, tai nereiškia, kad ji sustingusi. Lenkų arkivyskupas, paklaustas apie santykius su politinėmis ir pasaulėžiūrinėmis idėjomis, pažymėjo, kad jie gali būti daugiaplaniai. Kartais ir netikinčio žmogaus žodžiai gali tapti pranašo žodžiais Bažnyčiai. Kartais norima, kad Bažnyčia priimtų pasaulio idėjas. Kartais norima, kad ji stotų į kai kurių politinių pozicijų pusę. Tačiau, nors Bažnyčia turi savo tapatybę, kurią nori išsaugoti, svarbu nepamiršti, kad ji neturi būti nei dešinėje, nei kairėje ir netgi ne centre. Ji turi būti Evangelijos pusėje.
Tuoj po plenarinės sesijos, kovo 16–24 dienomis, Lenkijoje prasideda nacionalinė novena už kraštą, santarvę ir gyvybę. Kiekvieną dieną ji kalbama vis iš kitos vietos, kitos šventovės ar katedros – Čenstakavos, Poznanės, Varšuvos, Torunės, Lodzės, Gniezno, Piekarų ir Šv. Onos kalno šventovės. Šią noveną Lenkijos vyskupai ypač patikėjo šv. Andriejui Bobolei, XVII amžiaus jėzuitui kankiniui, daugybę metų pragyvenusiam Vilniuje, ir palaimintajam Jerzy’iui Popieluszko, 1984 metais nužudytam tuometinės Lenkijos saugumiečių. Novenos metu bus meldžiamasi prie jų kapų Varšuvos bažnyčiose. (RK / Vatican News)
