Savaitė Lietuvoje. Spaudos apžvalga (kovo 17 d.)
„Be tikėjimo ženklų neužtenka. Egipte per Mozę faraonui buvo teikta daugybė ženklų. Faraono širdis buvo sukietėjusi ir jis nereagavo. Žydų tauta, išvesta per Raudonąją jūrą, netrukus pasigamino auksinį veršiuką kaip stabą. O tuo metu Dievas per Mozę davė jiems 10 įsakymų. Dievo ženklai turi mus vesti į tikėjimą. Laisvės dovana duota mus vesti giliau į tikėjimą ir pasitikėjimo santykį. Tai reiškia ir gyventi pagal Dievo įsakymus.“
Šv. Tėvo maldos intencija kovo mėnesiui mini dėl Evangelijos gyvybe rizikuojančius krikščionis. Meldžiama, kad jų drąsa ir misionieriškas uolumas įkvėptų Bažnyčią. Jos reikšmę naujausiame žurnalo „Artuma“ numeryje aptaria tėvas Antanas Saulaitis SJ, užsimindamas ir apie drąsą tikėjimą liudyti regimais ženklais:
„Katalikiška ir pasaulinė žiniasklaida kone kasdien mini asmenis ir atvejus iš mūsų šio mėnesio maldų krypties. Uolumas Dievo namams uždega kitų rūpestį, palaikant malda, parama, semiantis jėgų savo mažame ratelyje ir ribotoje aplinkoje laikytis tikėjimo, elgtis ir spręsti pagal Kristaus mokymą. Tai pasakytina ne tik apie šalis ir kultūras, bet ir apie asmenų pavyzdį. Pvz., turėti drąsos užstoti, palaikyti, nešioti kryželį ar medalikėlį, troleibuse laikyti rankoje rožinį, domėtis religine spauda Knygų mugėje, knygyne ar parduotuvėje, namuose turėti koplytėlę, statulą, vyrams (jei nešalta) pakelti kepurę pravažiuojant bažnyčią... Ar pasitelkti kokius nors kitus liaudies papročius nejučiomis liudijant savo ryšį Viešpaties vynuogyne.“
Kovo mėnesio „Artuma“ skaitytojus supažindina ir su vasario pradžioje Vilniuje įvykusiais dviem svarbiais renginiais. Vienas iš jų – tai Šv. Juozapo teologijos instituto Vilniaus kunigų seminarijoje surengtas forumas „Apie Bažnyčią ir sinodiškumą – kad būtume gyva Bažnyčia.“ Skaitytojams pristatoma pirmoji forumo sesija, skirta Sinodui Bažnyčios istorijoje ir popiežiaus Pranciškaus paskelbtam sinodiniam procesui. Vieną iš esminių klausimų diskusijoje iškėlė filosofas Vytautas Ališauskas: „Šiandien pasaulis kitoks, ir šiandien Bažnyčia turi atsakyti ne apie pinigus ir seksualinį išnaudojimą, bet kaip ji save suvokia naujajame pasaulyje. Atsakymą į šį klausimą Bažnyčia surado vergovės sąlygomis, surado savo vietą ir gyvenimo būdą feodaliniame pasaulyje, galiausiai ir ankstyvojo modernizmo laiku. Šioje vietoje sinodiškumas ir Bažnyčios mąstymas apie Sinodą yra visiškai kitas dalykas, negu gali pasirodyti. Klausimas – kas Bažnyčia yra šiandien, kiek ji gali, turi keistis ir kiek gali nesikeisti.“
Kitas „Artumoje“ pristatomas renginys – tai Lietuvių katalikų mokslo akademijos drauge su Martyno Mažvydo biblioteka surengta konferencija, pavadinta „Piktnaudžiavimas galia Bažnyčioje: atpažinti, apsaugoti, išgyti“. Skaitytojus turėtų sudominti Bažnyčios istoriko Arūno Streikaus pranešimas, kuriame jis kvestionuoja Lietuvoje ir keliose kitose Vidurio Rytų Europos šalyse pateikiamą argumentą, neretai pasitelkiamą klerikalizmo ligos paliktų piktžaizdžių neigimui. Tai įsitikinimas, kad komunistinės priespaudos sąlygomis, dvasininkų luomas neva buvęs „švaresnis“, kad persekiojimo situacija apsaugojo institucinę Bažnyčią nuo įvairių pagundų, todėl ir dabar tokių bėdų kaip Vakaruose Lietuvoje neturėtų būti.
Įvadinį konferencijos pranešimą „Pakirstas pasitikėjimas ir sumenkinta Bažnyčios misija“ parengė kardinolas Audrys Juozas Bačkis. Aptaręs Bažnyčios juridinį atsaką į nepilnamečių ir pažeidžiamų asmenų seksualinio išnaudojimo nusikaltimus siekiant apsaugoti nukentėjusius ir įvykdyti teisingumą, baudžiant nusikaltusius kardinolas kvietė pažvelgti į šią skaudžią problemą iš žmogiškos, moralinės ir tikėjimo perspektyvos: „Tik buvusių ir esamų žaizdų, sakyčiau, vočių drąsus atvėrimas gali išvaduoti nuo įtarumo atmosferos, kuri nuodija sąžiningų dvasininkų gyvenimą ir temdo jų santykius su tikinčiųjų bendruomene, su visuomene. Man labai skauda širdį, kad daugelis gerų kunigų, įvairių sričių kapelionų, kurie privalo dirbti su vaikais ir jaunimu, kenčia nuo nepasitikėjimo. Norėčiau, kad tėvai ir visuomenė nebijotų dėl savo vaikų, galėtų būti tikri nesant jokios grėsmės, o kunigai drąsiai, su meile tarnautų mažutėliams. Nuoširdžiai dėkoju visiems, kurie myli Bažnyčią ir trokšta ją matyti skaisčią bei ištikimą Kristui, kurie stengiasi apvalyti ją nuo nuodėmių bei suteikti daugiau skaidrumo ir šventumo. Tikiu, kad tokia yra pokalbių, kuriems čia susirinkome, intencija,“ – drąsino kardinolas Audrys Juozas Bačkis, kalbėdamas konferencijoje „Piktnaudžiavimas galia Bažnyčioje: atpažinti, apsaugoti, išgyti“. Visą jo pranešimo tekstą bei daugelį kitų įdomių straipsnių rasite žurnalo „Artuma“ kovo mėnesio numeryje.
Parengė Giedrius Tamaševičius
