Naujas palaimintasis – fašizmo auka, ištikimas Kristaus sekėjas
Gegužės 26 dieną Bažnyčia pripažino, kad šis tuo metu dar visai jaunas kunigas sugebėjo eiti nelengvu ir duobėtu, bet tikruoju keliu, šventųjų keliu. 1945 vasario 26 dieną kun. G. Rossi mirė kankinio mirtimi.
Jis gimė ir užaugo nedideliame Varalos Pjombos (Varalla Pombia) miestelyje, Novaros vyskupijoje, Pjemonto regione. 1937 metais gavo kunigystės šventimus ir kitais metais buvo paskirtas tarnauti Kastiljono Osolos (Castiglione Ossola) vietovėje, vaizdingose Alpių papėdėse. Už kelių metų atslinko II pasaulinis karas. Kunigo dienoraščio įrašuose ryški ganytojo kančia – kol ideologijos kruvinai kaunasi, žmogiškumas ir visa tai, kas gražu žmonių tarpe, nyksta. Nyksta ir religija, nyksta Dievo darbas. Šiame sudėtingame kontekste kunigas stengėsi būti uoliu ganytoju.
Karo susipriešinimas ir neapykanta neaplenkė ir mažų Alpių papėdžių kaimelių. Po dar vieno partizanų ir profašistinių kovotojų susirėmimo keletas pastarųjų įsiveržė į kunigo namus ir jį išsivedė. Po aštuonių dienų tylos galiausiai buvo nurodyta, kur jį rasti, – savo paties rankomis iškastame kape nuošalioje slėnio vietoje, mirusį nuo dūrio peiliu į nugarą, smūgio akmens luitu, įlaužusiu kaukolę ir šautinės žaizdos.
Beatifikacijos apeigoms Novaros miesto katedroje, beje, siekiančioje pirmuosius krikščionybės amžius, sutapusiose su Švenčiausiosios Trejybės iškilme, vadovavo kardinolas Marcello Semeraro, Šventųjų skelbimo dikasterijos prefektas, kuris savo homilijai apie kunigą kankinį suteikė tokią antraštę – „Klebonas – kenčiančio Kristaus atvaizdas“.
„Šią džiugią Novaros Bažnyčiai dieną visi noriai dėkokime Dievui už tai, kad mums dovanojo kankinio klebono, palaimintojo kun. Giuseppe Rossi, ikoną. Per jį dėkojame už daugelio kunigų, kurie per šiuos beveik aštuoniasdešimt metų skelbė Evangeliją mūsų aštuoniolikoje slėnių ir prie trijų ežerų krantų, aistrą ir atsidavimą tarnystei. 2025 m. vasario 26 d. pirmą kartą švęsime, sukakus aštuoniasdešimčiai metų nuo jo mirties, naujojo palaimintojo liturginį minėjimą. Tebūnie pašlovintas ir pagarbintas Dievas už mūsų šventųjų džiaugsmą“, – beatifikacijos šventės metu sakė Novaros vyskupas Franco Giulio Brambilla.
„Kun. Giuseppe Rossi paskelbtas palaimintuoju kaip kankinys. Prašau jūsų visų akimirką pagalvoti apie šiuos jo žodžius dienoraštyje: „Jėzų reikia sekti ne iki kryžiaus papėdės, bet kartu su juo būti prikaltam prie kryžiaus!“
Pasak Novaros vyskupo, tai patys paprasčiausi ir tuo pat metu radikaliausi žodžiai palaimintojo užrašuose. Jaunas kunigas yra kelis kartus sakęs, kad jo ištikimybės paslaptis – priežastis, dėl kurios jis neapleido savo parapijiečių – buvo pirmiausia ne kova už politinį tikslą, bet ištikimybė krikščioniškajam idealui, moraliniam, žmogiškajam ir socialiniam įstatymui. Jis norėjo būti tarp savo žmonių, kad paguostų, padėtų, ugdytų, gaivintų tą gyvybės spindulį, kiek tai buvo įmanoma pasaulinio karo sukrėtimuose.
„Šiandien esame išsigandę, nes bijome, kad mūsų tikėjimas nebėra aktualus – bijome liudyti bebaimiu šventųjų tikėjimu. Dėkojame Tau, Viešpatie, kad šiandien davei mums kankinį, kuris mums sako: Jėzaus kryžius, dovanotas gyvenimas, yra pirmasis ir paskutinis gyvenimo žodis!“ – pridūrė ganytojas. (RK / Vatican News)
