Damasko kankiniai Damasko kankiniai 

Damasko kankinių kanonizacijos byloje – speciali „kraujo ekumenizmo“ išlyga

„Tegul šie kankiniai būna pavyzdys mums, Kustodijos broliams, kad netaupydami savęs vykdytume savo misiją“, – pažymi Šventosios Žemės kustodas t. Francesco Pattonas po žinios, jog, pritarus popiežiui, šventaisiais bus skelbiami Damasko kankiniai. „Šiemetinis jų prisiminimas jau bus su šventumo skoniu“, – atitaria br. Firas Lufti iš Damasko šv. Pauliaus konvento, esančio krikščioniškame Bab Touma (Šv. Tomo vartų) kvartale. Čia ir įvyko būsimų šventųjų kankinystė.

Tarp gegužės 23 dieną popiežiaus pasirašytų dekretų nurodoma, jog bus skelbiami šventaisiais vienuolika palaimintųjų Sirijos kankinių: 1860 m. Damaske iš neapykantos tikėjimui nužudyti aštuoni mažesnieji broliai pranciškonai, septyni ispanai ir vienas austras – t. Emanuelis Ruizas ir kiti septyni ordino vienuoliai bei trys pasauliečiai, broliai ir maronitų apeigų katalikai: Pranciškus, Abdelis Mooti ir Rafaelis Massabkiai. Tai ilgai laukta dovana Šventosios Žemės kustodijai ir Artimųjų Rytų krikščionių bendruomenėms.

Kankinystės kontekstas – XIX amžiaus vidurio įvykiai, Europos galybių ir Osmanų imperijos susidūrimai. 1842 metais buvo susitarta, kad dėl teritorijų pasidalijimo, bet 1860 metais Beirute prasidėjo susidūrimai, kurie išplito po visą regioną ir nusinešė tūkstančių krikščionių gyvybių. Neramumai pasiekė ir Damaską, dabartinės Sirijos sostinę. T. Emanuelis Ruizas, nujausdamas blogiausia, pakvietė savo konvento brolius atlikti išpažintį ir priimti Komuniją. Naktį iš liepos 9 į liepos 10 į konventą įsibrovė būrys drusų, musulmonų šiitų, kurie surengė jų egzekuciją vienuolyno teritorijoje. Nužudyti ir trys broliai, katalikai maronitai, kurie buvo prisiglaudę konvente.   

„Tegul tai būna pavyzdys, skatinantis bendradarbiauti skirtingų apeigų tikinčiuosius Katalikų Bažnyčioje ir skirtingų Bažnyčių bendruomenes, kad Jėzus Kristus taptų žinomas ir būtų išsaugotas krikščionių buvimas Sirijoje, kuris yra nedidelis, bet nepaprastai reikšmingas ir svarbus“, – pabrėžė t. F. Pattonas, komentuodamas, pagal popiežiaus Pranciškaus dažnai vartojamą  terminą, kraujo ekumenizmą: kankiniai gali priklausyti skirtingoms apeigoms, skirtingoms bendruomenėms, bet miršta dėl to paties Kristaus, dėl tokio paties ryžto jo neišsižadėti. Kaip primenama Šventosios Žemės kustodijos pranešime, Kustodija ir Maronitų apeigų Bažnyčios vyskupų sinodas paprašė Šventojo Sosto kankinių tyrimo byloje neatskirti lotynų apeigų pranciškonų grupės nuo brolių maronitų, nes nori juos minėti kartu. Beje, kai rengiamos kankinių paminėjimo procesijos, yra stabtelima ir prie istorinio brolių Massabkių namo, kuris yra visai netoli konvento. Kustodijos prašymas, popiežiui Pranciškui 2023 metų kovo mėnesį suteikus specialią išlygą, buvo išpildytas, pranciškonai vienuoliai ir maronitai pasauliečiai bus paskelbti šventaisiais tuo pat metu.

Nors kanonizacijos data dar turi būti nustatyta, galbūt tai įvyks 2026 metais, kai bus minima šv. Pranciškaus Asyžiečio 800 metų mirties sukaktis, Damasko Šv. Pauliaus konvento vyresnysis br. Firas Lufti jau džiaugiasi, kad ateinančios liepos 10-osios šventė, kai tradiciškai minimi 1926 metais palaimintaisiais paskelbti Damasko kankiniai, jau bus džiugi ir iškilminga kanonizacijos preliudija, leisianti pajusti šventumo skonį. (RK / Vatican News)    

2024 birželio 04, 12:21