Dešimtasis eilinis sekmadienis
BROLIAI IR SESERYS
mons. Adolfas Grušas
Visur, kur eina Jėzus, pražysta motinystės, seserystės ir brolystės svajonė, į kurią įžengti Jis kviečia ir mus. Viešpats kviečia prisiliesti prie svajonės, kurią, galbūt, jau tūkstantį kartų sulaužėme, bet kurios negalima prarasti…
Iš Izraelio pietų pas jaunąjį rabiną atvyksta įžymiausių to meto teologų vadovaujama tyrimo komisija, jau pasirengusi Jį apkaltinti. Tuo pat metu iš šiaurės atkeliauja Jo artimieji, ketindami parsigabenti Jį namo. Susidaro įspūdis, kad prieš tą Įstatymo nepaisantį Mokytoją vykdomas gudriai sumanytas manevras.
Iš tikrųjų niekada anksčiau Izraelyje neteko matyti nuolat vaikštančio rabino, kuriam gatvė būtų ir namai, ir mokykla, o paskui jį sektų spalvingas vyrų ir moterų būrys.
Todėl Įstatymo mokytojai ir atvyksta į Kafarnaumą, kad pastatytų į vietą, tą, kuris dvylika vaikinų pavertė savo armija, o gydantį žodį – savo ginklu. Jų nuomone Jėzus yra velnio sūnus, paženklintas prakeiksmo ženklu.
Tačiau Mokytojo pedagogika visada žavi: užuot pasipiktinęs, kaip būtų Jo vietoje padaręs bet kuris iš mūsų, Jis, Morkaus žodžiais tariant, „pasivadinęs juos, ėmė kalbėti palyginimais“. Jėzus pasikviečia tuos, kurie jį teisia, ir su jais kalbasi. Taip, Jis turi priešų, bet Jis pats nėra niekieno priešas. Jis yra gyvenimo draugas.
Ir vėl… Jėzaus motina ir broliai „lauke sustoję, per kitus prašė jį iškviesti“. Palyginti sausokas ir konkretus Evangelijos pagal Morkų tekstas nuleidžia mus ant žemės.
Pradedama nuo namų, nuo apačios, nuo susiklosčiusių šeimoje problemų: Evangelija neslepia, kad Jėzaus santykiai su motina ir visa šeima Jo viešosios tarnystės metu pasižymi kontrastais ir atstumu.
Jėzus atsako į jų prašymą, tačiau ne taip, kaip artimieji tikėjosi, ir ne tokiu būdu. Viešpats prabyla tik į tuos, kurie sėdi aplinkui jį: „Kas yra mano broliai ir seserys? Tie, kurie yra ten? Tie, kurie manęs gėdijasi? Kuriems gėda dėl to bepročio namuose?“
Drauge skaudžiai nuskamba žodžiai: „Štai tavo motina ir broliai bei seserys lauke stovi ir ieško tavęs“. Manyčiau, kad čia Morkus pasakoja apie vieną sunkiausių Marijos gyvenimo akimirkų, tada, kai ji išgirdo sūnų sakant: „Kas yra mano motina ir broliai?“
Sekant evangelisto mintimi tai yra nutolusių motinos ir sūnaus, kiekvieno panirusio į savo skausmą, paveikslas. Marijai, kaip ir mums, taip pat teko ieškoti ir kovoti, susidurti su abejonėmis ir griežtais žodžiais.
„Kas tik vykdo Dievo valią, tas man ir brolis, ir sesuo, ir motina“…
Tėvo valia paprasta: Jis nori drąsos, laisvės ir meilės, brolių ir seserų pasaulio.
Patirdamas spaudimą Jėzus nepasiduoda. Jis priešinasi tam, kas vidutiniška. Jis nesustoja ir nesigręžioja atgal. Galime įsivaizduoti Jį: didžiulė minia ir begalinė vienatvė…
Tačiau visur, kur eina Jėzus, pražysta motinystės, seserystės ir brolystės svajonė, į kurią įžengti Jis kviečia ir mus. Viešpats kviečia prisiliesti prie svajonės, kurią, galbūt, jau tūkstantį kartų sulaužėme, bet kurios negalima prarasti…