Savaitė Lietuvoje. Spaudos apžvalga (liepos 21 d.)
Kitame straipsnyje Bernardinai.lt Religijos skyriaus redaktorė Rita Bagdonaitė aiškina škaplieriaus sąvoką ir jo dėvėjimo tradiciją karmelitų ir kituose vienuolių ordinuose. Škaplierius išreiškia meilę ir dėkingumą Švč. M. Marijai už jos dovanojamą globą. Mergelės Marijos globą ženklina ir pasauliečių nešiojamas mažasis arba pamaldumo škaplierius, pagal tradiciją įteikiamas Pirmosios Komunijos dieną.
Vilkaviškio vyskupijos svetainėje džiaugiamasi sekmadienį pasibaigusių Pal. Jurgio Matulaičio atlaidų vaizdais bei įspūdžiais. Vida Mickuvienė perteikia pagrindinės iškilmių dienos nuotaiką, atpasakoja katechezės, Mišių homilijos mintis ir baigia viltingu lūkesčiu sulaukti Lietuvoje dar vieno šventojo paskelbimo.
Pal. Jurgio Matulaičio MIC dvasinio palikimo puoselėtoja ses. Viktorija Plečkaitytė MVS dalijasi liudijimu apie nuostabų palaimintojo Jurgio veikimą: nors šis liudijimas gautas jau seniau, būtent šiemet, liepos 12-ąją (ankstesnio liturginio minėjimo dieną), atėjo laikas jį publikuoti. Straipsnis „Bernardinai.lt“ dienraštyje pavadintas „Iš saugumiečių „viliuko“ – į palaimintojo J. Matulaičio glėbį“. Liudijimo autorius pasakoja, kaip jaunystėje tapo karingu ateistu ir dirbo komjaunimo komiteto instruktoriumi. 1987 m. liepos 12-ąją sovietų saugumiečių nurodymu drauge su kitais komjaunimo aktyvistais vyko šnipinėti į Marijampolę, tuometinį Kapsuką. Apie arkivyskupą Matulaitį jis nieko nežinojo. Tačiau stebėdamas pamaldas turėjo pats sau pripažinti, kad žmonių veidai buvo kitokie nei gegužės 1-osios demonstracijoje. Jis rašo: „Tą dieną pal. Jurgis Matulaitis savo meile Bažnyčiai nugalėjo mano priešiškumą jai“. Šiandien jis išpažįsta Jėzų Kristų savo Viešpačiu, dėkoja jam už gailestingumą, o palaimintajam Jurgiui – už užtarimą.
Trečiadienį, liepos 17-ąją minėta Pasaulio lietuvių vienybės diena; šią dieną taip pat minima Stepono Dariaus ir Stasio Girėno žūtis, prisimenamas skrydis per Atlantą „Lituanica“ lėktuvu.
Praėjusį sekmadienį Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius lankėsi Judrėnų parapijos teritorijoje esančioje Stepono Dariaus gimtinėje, kur vyko Lituanicos skrydžio 91-ųjų metinių paminėjimas. S. Dariaus gimtosios sodybos sodelyje šalia kryžiaus buvo švenčiama sekmadienio Eucharistija. Kviesdamas maldai ganytojas kalbėjo: „Dėkojame Dievui už Steponą Darių bei Stasį Girėną, meldžiame jiems dangaus laimės, o taip pat prašome, kad mūsų maža tauta niekada nepritrūktų drąsių žmonių, didvyrių, gebančių aukotis dėl Tėvynės laisvės bei garbės“. Šventiniame minėjime dalyvavo lakūnai bei aviacijos entuziastai, vyko akrobatinio skraidymo parodomoji programa.
Laikraštyje „XXI amžius“ kun. Robertas Skrinskas rašo apie Baro konfederacijos kovotojų pagerbimo renginį ir naujai pašventintą kryžių Normainių (Jonavos raj.) koplytstulpyje. Straipsnyje primenama, kad Lietuvoje yra trys mūriniai, LDK laikus menantys koplytstulpiai žuvusiems už tikėjimą, tėvynę ir laisvę Baro konfederatams. Renginyje buvo pristatyta istoriko Valdo Rakučio knyga apie 1768 m. Podolės mieste Bare sudarytą konfederaciją ir jos siekį išlaisvinti Abiejų Tautų Respubliką iš Rusijos imperijos kontrolės.
Irena Petraitienė Bernardinai.lt dienraštyje rašo apie Vasario 16-osios Akto signatarą prelatą Kazimierą Steponą Šaulį: publikacija parengta pagal Kardinolo V. Sladkevičiaus memorialiniame muziejuje pristatytą istoriko Algimanto Katiliaus knygą „Prelato Kazimiero Stepono Šaulio dokumentai“. Dienoraščio įrašai byloja, kokiomis aplinkybėmis prieš 80 metų, 1944-ųjų vasarą iš Kauno į Vakarus teko trauktis arkivyskupo Juozapo Skvirecko generalvikarui prel. Steponui Kazimierui Šauliui, taip pat rašoma, kaip jis emigracijoje iki senatvės darbavosi Bažnyčios ir lietuvybės labui.
Panašus istorijos laikotarpis aptariamas ir „Naujojo židinio-Aidų“ 4 numeryje publikuotame istoriko Arūno Streikaus straipsnyje: jame į sovietų okupuotą Lietuvą ir lietuviškąją katalikybę žvelgiama „Pro Vatikano rūmų langus“. Straipsnis parašytas spaudai rengiamos monografijos pagrindu. Pasak autoriaus, penktojo ir šeštojo dešimtmečių istoriniai šaltiniai tapo labiau prienami, popiežiaus Pranciškaus sprendimu atvėrus galimybę tyrinėti Pijaus XII pontifikato laikotarpio archyvų fondus.
Liepos mėnesio maldyno „Magnificat“ viršelį neatsitiktinai puošia Gailestingojo Jėzaus atvaizdas. Paveikslo pristatymo tekste susiejami du įvykiai: primenama, kad prieš 90 metų Lietuva pirmą kartą iškilmingai paaukota Švč. Jėzaus Širdžiai. Beveik tuo pat metu Vilniuje baigtas tapyti Gailestingojo Jėzaus paveikslas.
„Bernardinai.lt“ dienraštyje grigališkojo choralo puoselėtojas Dainius Juozėnas pasakoja apie liepos pabaigoje Marijampolėje prasidėsiančią grigališkojo choralo savaitę. Straipsnyje taip pat aprašoma, kaip prieš 35-erius metus Vilniaus arkikatedroje buvo atgaivinta grigališkojo giedojimo tradicija.
Laikraštyje „XXI amžius“ Birutė Šatienė pasakoja apie 35 metus Rokiškyje aktyviai veikiančius „Caritas organizacijos žmones, pagerbia ilgametę savanorę Marytę Lungienę.
Birutės Nenėnienės straipsnyje kalbinamas kunigystės dvidešimtmetį minėjęs, jau dešimtį metų Alksnėnuose klebonaujantis kunigas Mindaugas Martinaitis, homilijomis džiuginantis ne tik parapijiečius, bet taip pat „Mažosios studijos“ ir „Marijos radijo klausytojus“.
Ortodoksų Bažnyčia Lietuvoje – Konstantinopolio patriarchatas praneša apie Chalkedono metropolito Emanuelio lankymąsi ir darbinius susitikimus Lietuvos egzarchate. Visuotinio patriarcho egzarchas Lietuvoje Justinas Kiviloo ir metropolitas Emanuelis taip pat susitiko su Lietuvos Respublikos Ministre Pirmininke ir kitais atstovais.
Informacinėje svetainėje „Ortodoksas.lt“ reguliariai pateikiama savaitinė pasaulio ortodoksų naujienų apžvalga.
Kastantas Lukėnas
