Savaitė Lietuvoje. Spaudos apžvalga (spalio 13 d.)
Kardinolas Audrys Juozas Bačkis, paprašytas įvertinti šio įvykio reikšmę, dienraščiui Bernardinai.lt pabrėžė, kad popiežius įtraukė Rolandą Makricką į kardinolų kolegiją įvertinęs jo intelektualines, dvasines savybes, ištikimą tarnystę Šventajam Sostui.
„Manau, daugelis išgyveno džiaugsmą, pasididžiavimą. Tokie jausmai kilo visų žmonių širdyse. Žinoma, tai labai svarbu arkivyskupo artimiesiems, Biržų tikintiesiems, visam Biržų kraštui, taip pat visai Lietuvai. Tikrai šį žmogų galima vertinti kaip dovaną – kaip dovaną sau pačiam, dovaną Lietuvai. Kita vertus, aš drįstu sakyti – jis yra Lietuvos dovana Šventajam Sostui, nes lietuvis prisidės prie visuotinės Bažnyčios reikalų sprendimo, turės savo balsą, o mes jo asmenyje turėsime užtarėją“, – teigė kardinolas A. J. Bačkis, atsiliepdamas į žinią apie arkivyskupo R. Makricko tapimą kardinolų kolegijos nariu.
Spalio 8 d. Lietuvos vyskupai paskelbė kreipimąsi į tikinčiuosius, skirtą Lietuvos Respublikos Seimo rinkimams. Jame primenama, kad domėtis savo valstybės reikalais bei aktyviai dalyvauti Seimo rinkimuose – kiekvieno piliečio konstitucinė teisė ir pareiga.
„Padėti apsispręsti už ką balsuoti mums gali ir Bažnyčios mokymo gairės, išryškinančios pamatinius asmens ir visuomenės gėrius, be kurių nėra įmanomas darnus valstybės vystymasis. Be to, reikia turėti omenyje solidarumo ir subsidiarumo principus, kuriais vadovaudamasi valstybė turi padėti savo piliečiams ir sykiu išsaugoti kiekvienam asmeniui labai svarbią veikimo, minties, tikėjimo ir sąžinės laisvę. Turime nepamiršti, kad moralinių ir dvasinių gėrių puoselėjimas yra viena svarbiausių asmens ir visuomenės klestėjimo sąlygų“, – rašoma Lietuvos vyskupų kreipimesi, skirtame Lietuvos Respublikos Seimo rinkimams. Jis baigiamas raginimu nepamiršti maldos už Lietuvą, jos valdžią ir visus piliečius.
Spalio 10 d. dienraštis Bernardinai.lt paskelbė brolio dominikono Jokūbo Marijos Goštauto OP straipsnį „Dievas, krikščionis, sekuliarizacija“. Jame apmąstoma, kaip liudyti krikščionybės žinią šių laikų žmonėms, primenama, ko dera nepamiršti rengiantis krikščionių misijoms ateities pasaulyje:
„Šiandien krikščionys yra mažuma, kuri vis labiau atsidurs diasporoje, drįstu taip sakyti, susiskaldžiusi į mažas bendruomenes, išsibarsčiusias visur. Koks šios mažumos santykis su visa žmonija? Atsakymas yra toks: ši mažuma yra žmonės, paskirti būti pagal savo Krikšto pašaukimą karaliais, kunigais ir pranašais, t. y. dirbti, tarnauti ir melstis už visuotinį išganymą ir visos visatos perkeitimą. Tai yra kvietimas krikščionims, atsisakiusiems valdžios, smurto, dominavimo, įtakos, tapti vargšais, taikiais nukryžiuoto ir prisikėlusio Dievo tarnais.
Tegul krikščionys būna kitų tikėjimo garantai, taip pat ir tų, kurie neturi tikėjimo, bet dar gali kurti grožį, gėrį ir teisingumą. Tegul jie būna atviro žmogaus atviroje kultūroje sargai, taikiai tvirtindami, kad Kristus visiems nugalėjo mirtį ir pragarą. Žinome, kur yra Bažnyčios širdis – Evangelijoje ir Eucharistijoje, bet nežinome, kur yra jos ribos… Galbūt tai ir yra jos pašaukimo dalis: būti visiems viskuo, kad visus išgelbėtų (plg. 1 Kor 9, 22)“, – rašo br. J. M. Goštautas OP dienraštyje Bernardinai.lt.
