Savaitė Lietuvoje. Spaudos apžvalga (spalio 20 d.)

Vilniaus arkivyskupijoje jau kelis mėnesius rengiami mokymai, skirti saugios aplinkos nepilnamečiams ir pažeidžiamiems asmenims užtikrinimui. Apie tai rašoma spalio 16 d. svetainėje vilnensis.lt paskelbtame straipsnyje.
Giedrius Tamaševičius. Spaudos apžvalga

Dviejų dienų mokymuose dvasininkai, pašvęstieji, katechetai, mokyklų ir vaikų darželių mokytojai, jaunimo centrų darbuotojai ir įvairių kitų sričių specialistai, dirbantys su nepilnamečiais, mokosi, kaip atpažinti įvairias smurto rūšis ir užkirsti kelią smurtui, kaip reaguoti, į ką svarbu atkreipti dėmesį organizuojant įvairias veiklas su vaikais, jaunimu, pažeidžiamais asmenimis.

Rengiant šiuos mokymus Vilniaus arkivyskupijos „Caritui“ talkina didžiausią patirtį šioje srityje sukaupę profesionalai iš Paramos vaikams centro ir iš globos namų „Užuovėja“, kuriuose teikiama pagalba vaikams, nukentėjusiems nuo seksualinės prievartos.

Mokymus jau išklausė 7 grupės, daugiau nei 200 žmonių ne tik iš Vilniaus arkivyskupijos. Artimiausi mokymai lapkričio mėnesį įvyks Ignalinoje ir Liškiavoje.

Šios savaitės pradžioje Lietuvos žiniasklaidoje daug diskusijų sukėlė žinia apie Kauno arkivyskupo metropolito Kęstučio Kėvalo rekomendaciją žurnalo „Artuma“ redakcijai spalio mėnesio numeryje nepublikuoti nuolatinio žurnalo bendradarbio Antano Gailiaus komentaro „Apie tamsą ir šviesą“ , kuriame itin kritiškai atsiliepiama apie Lietuvos prezidentą ir vienos politinės partijos lyderį.

Šiai temai aptarti buvo skirta Tomo Kemzūros ir Vytauto Markevičiaus publikacija, kurią spalio 16 d. paskelbė Bernardinai.lt. Kauno arkivyskupas dienraščiui pabrėžė, kad sprendimą nepritarti minėto straipsnio publikavimui palaikė tiek Lietuvos vyskupų konferencijos nariai, tiek ir žurnalo steigėjo – „Lietuvos Carito“ vadovybė. Sprendimą priimant buvo atsižvelgta tiek į rinkimų išvakares, tiek į krikščioniškam leidiniui netinkamą straipsnio retoriką.

Bernardinai.lt kalbintų ekspertų nuomonės išsiskyrė. Vieni tokį reikalavimą redakcijai prilygino draudimui, vadino neadekvačiu ir turinčiu cenzūros požymių. Kiti pritarė arkivyskupo sprendimui, pabrėždami, kad Bažnyčia neturėtų kištis į rinkimų procesus, ir kad katalikiškame leidinyje neturėtų būti skelbiami su politika susiję, galimai visuomenę skaldantys  tekstai.

Koks gi turėtų būti krikščioniškos žiniasklaidos vaidmuo šiuolaikiniame nebekrikščioniškame pasaulyje ir kokiais principais turėtų vadovautis krikščionys žurnalistai? Šiuos klausimus šeštadienį dienraštyje Bernardinai.lt paskelbtame straipsnyje svarsto broliai dominikonai Jokūbas Marija Goštautas OP ir Gabrielius Juškevičius OP.

Autorių teigimu, raktas į krikščioniškos žiniasklaidos identitetą – tai laikysena. Tokia laikysena, „kuri mus kviečia į nuolankumą, kuklumą, o ypač žvilgsniui į kitą, kuris galbūt yra nukrypęs nuo tiesos kelio, bet ne smerkiant, ne dusinant ar bandant sudeginti ant viešumos laužo, o primenant tikrąsias vertybes, kurios galioja visiems ir visais laikais: saugoti gyvybę, siekti taikos, siekti socialinio teisingumo.“ Savo straipsnį apie krikščioniškos žiniasklaidos misiją broliai užbaigia raginimu visuomet atsižvelgti į mus supančią, nuolat besikeičiančią tikrovę:

„Įstatymai keičiasi, visuomenės požiūris keičiasi, ir mes tai matome – matome pasaulį, koks jis yra, tačiau šis pasaulis, o ne kitoks ar mūsų įsivaizduojamas, yra pasaulis, kuriame mums reikia skelbti gyvenimo žodį ir būti krikščionimis. Čia jau pasirinkimo nėra ir, ko gero, nebus. Yra didžiulė kova ir nuolatinis darbas su savimi, kad išliktume krikščionimis, bet ne agresyvumu, o Kristaus žvilgsniu, kuris sugebėjo ir pasakyti tiesą į akis, bet ir mylėti tuos, kurie buvo nuklydę nuo tiesos. Fariziejiškumas yra didžiausia Jėzaus smerkiama blogybė, tačiau ir juos Jis kvietė į atsivertimą, nes šalia ėjo meilė nusidėjėliams.“

Vytauto Didžiojo universitetas praneša, kad spalio 11 d. Vytauto Didžiojo universiteto iškilmingo Senato posėdžio metu VDU Garbės profesoriaus regalijos buvo įteiktos prel. prof. Vytautui Steponui Vaičiūnui – dvasininkui, mokslininkui, katalikų teologijos mokslo bazės atkūrėjui Lietuvoje, žinomam visuomenės veikėjui. Garbės profesoriaus vardas prelatui skirtas už jo svarų indėlį į teologijos mokslą, nuopelnus universitetui bei universiteto vardo garsinimą pasaulyje.

Pristatydamas VDU Garbės profesoriaus nuopelnus VDU Katalikų teologijos fakulteto dekanas doc. dr. Benas Ulevičius pabrėžė, kad dėl ilgus metus fakultetui vadovavusio prel. prof. Vytauto S. Vaičiūno „diplomatinių gebėjimų, profesionalumo, išminties, pasiaukojimo ir priimtų protingų sprendimų fakultetas tapo visaverte teologijos mokslo oaze, turinčia respublikinę ir tarptautinę reikšmę“.

Parengė Giedrius Tamaševičius

2024 spalio 20, 11:49