Didžiojoje M. Marijos bazilikoje atveriamos naujos tikėjimo ir kultūros erdvės
Didžioji M. Marijos bazilika dar vadinama Liberijaus bazilika. Popiežius Liberijus, IV amžiaus viduryje gyvenęs 36-asis Romos vyskupas, susapnavo pranašišką sapną, paskatinusi jį ant Romos kalvos pastatyti M. Marijai dedikuotą šventovę. V amžiuje, 431 metais, Efezo Susirinkimui pripažinus Mergelę Mariją „Dievo Motina“, Sikstas III šventovę perstatė. Nuo seniausių laikų ši bazilika taip pat vadinama Prakartėles bazilika arba Vakarų Betliejumi – joje saugomos ėdžios, į kurias, pasak tradicijos, buvo paguldytas Kūdikėlis Jėzus. XIII amžiaus pabaigoje architektas ir skulptorius Arnolfo di Cambio aplink šią relikviją sukūrė marmurinį Prakartėlės figūrų ansamblį, prisidėjusį prie šios šiltos pamaldumo formos plitimo.
Negalima nepaminėti garsiosios romiečių globėjos „Salus Populi Romani“ ikonos, Marijos atvaizdo, kuris tapo daugybės kitų paveikslų visame pasaulyje prototipu.
Bazilikoje ar prie jos prisišliejusiuose rūmuose galima rasti kone kiekvieno amžiaus pėdsakų: mozaikų, statulų, paveikslų, koplyčių, salių.
Per naujas erdves vedantis takas lankytojams leis susipažinti su įvairiais architektūriniais Didžiosios M. Marijos bazilikos komplekso elementais – monumentaliais laiptais, didžiąja kapitulos sale, bazilikos Palaiminimų lodžija, kur galima iš labai arti pasigrožėti XIII amžiaus mozaikomis ir iš viršaus apžvelgti Romos miesto panoramą. Rūmų salėse ir menėse, išpuoštose freskomis, eksponuojami tapybos šedevrai ir daug vertingų mažesnių meno dirbinių, per amžius dovanotų bazilikai. Jais išsiskiria „Salus Populi Romani“ lobyno salė. Pastaroji plačiajai publikai atveriama pirmą kartą, kaip ir Švč. Marijos Snieginės vardo salė.
Šių tikėjimo, kultūros ir dvasingumo lobių vertę išryškins šiuolaikinis apšvietimas bei modernus įrėminimas, italų ir anglų kalbomis parengti aprašymai bei pasakojimai.
„Šios naujos salės yra ilgo ir kruopštaus darbo vaisius, juos reikia vertinti kaip brandžiausią „Liberijaus muziejinio centro“, daugelį metų veiksmingai vykdžiusio užduotį saugoti ir dalytis su pasauliu šios išskirtinės istorijos, meno, tikėjimo ir dvasingumo vietos atmintimi, raidą. Šių salių atvėrimas yra svarbus šios bazilikos gyvybingumo ženklas ir žvilgsnis į ateitį, liudijantis vis stiprėjantį įsipareigojimą kuo daugiau žmonių supažindinti su šimtmečių senumo istorija“, – sako arkivyskupas Rolandas Makrickas, Didžiosios M. Marijos bazilikos arkikunigas koadjutorius.
Naujojo lankymo tako atidarymo ir palaiminimo ceremonijai gruodžio 11 dieną vadovaus kardinolas Pietro Parolinas, Popiežiaus valstybės sekretorius. Gruodžio 12-ąją rengiama atvirų durų diena. Vizitą į naujas erdves, kaip ir į kitas, kurios buvo pasiekiamas ir anksčiau, galima rezervuoti Didžiosios M. Marijos bazilikos interneto svetainėje. (RK / Vatican News)
