Jubiliejaus išvakarėse – trys parodos Romoje
Po restauravimo Palazzo Cipolla atvertoje parodų salėje, Romos centre, nuo 2024 m. lapkričio 27-osios dienos iki 2025 m. sausio 27-osios bus eksponuojamas Vitebske, dabartinėje Baltarusijoje, gimusio dailininko Marco Chagallo (1887–1985) garsusis paveikslas „Baltasis nukryžiavimas“. Jį paskolino Čikagos meno institutas, jį įsigijęs 1946 metais.
Pats paveikslas nutapytas 1938 metais Paryžiuje. Drobės centre – Kristaus figūra, kurią supa įvairios bėgančių žmonių, žydų, figūros. Greta – degančių namų ir sinagogos scenos, perteikiančios sukrėtimo ir chaoso nuotaiką. Chaosą kelia juoda figūra, primenanti nacistinės Vokietijos kareivį, taip pat grupė kitų, mojuojančių raudonomis sovietinėmis vėliavomis. Dėmesį atkreipia pati Kristaus figūra, kurioje tradiciniai krikščioniški vaizdavimo elementai persipina ir susilieja su žydiškais. Paveiksle, kaip sako pats pavadinimas, dominuoja balta spalva. Tačiau ji yra kelių atspalvių. Vieną iš jų galime pavadinti numirėlišku, bekrauju, kai kur supurvintu blyškumu. Tačiau taip pat yra tyro baltumo, teikiančio paguodos ir vilties: tai su vertikalia kryžiaus ašimi sutampantis spindulys iš dangaus ir tradicinės žydų žvakidės – menoros – skleidžiama šviesa. Paveiksle gausu kitų simbolinių elementų. Lietuvių akį atkreips dar vienas elementas – virš sinagogos plevėsuojanti vėliava, ko gero, – lietuviška trispalvė. Spėjama, kad tai užuomina apie paties M. Chagallo vizitus Kaune ir Vilniuje, apie jam artimas regiono žydų bendruomenes ir jų paveldą.
Pats paveikslas yra menininko reakcija į praėjusio amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje vis stiprėjusias antisemitines nuotaikas ir represijas, ypač į 1938 metų lapkričio 9–10 dienų pogromus prieš žydus Vokietijoje. Šiandien žinoma, kad tai tebuvo įžanga į Holokaustą.
Gruodžio 16 dieną šv. Agnietės bažnyčios, kurios fasadas žvelgia į vieną iš žinomiausių Romos aikščių, Navonos aikštę, zakristijos salėje bus atidaryta retų ikonų iš Vatikano Muziejų kolekcijos paroda. Ikonos surinktos iš pietų, centro ir rytų Europos ortodoksiškų bendruomenių.
„Kodėl ikonų paroda? Nes ikona nėra tik paveikslas. Ji tarsi raštas, iš kurio skaitome išganymo istoriją. Ikonos simbolika atspindi Bažnyčios gyvenimą. Tai tradicijų istorija, kartai iš kartos perduodant ne tik tikėjimą, bet ir techniką, spalvas, figūras... Todėl ikona tapo maldos, apeigų, pamaldumo dalimi. Tokiu būdu ikona tapo visuotinės evangelizacijos priemone, žadinančia šventumą, kuris kreipia į pagrindinį tikėjimo slėpinį. Jubiliejaus proga būtinai reikėjo ir tokios patirties“, – sakė arkivyskupas R. Fisichella, pridūręs, kad ikonų parodai buvo rengiamasi du metus ir kad ją bus galima aplankyti iki 2025 metų vasario 16 dienos.
Trečioji paroda – jau tradicine tapusi 100 Prakartėlių paroda po Šv. Petro aikštės kolonada. Ji bus atidaryta gruodžio 8 dieną, ją bus galima lankyti iki sausio 6 dienos. Evangelizavimo dikasterijos proprefektas priminė, kad prakartėlės atkeliaus iš įvairių kraštų. Galima pridurti, kad ankstesnių metų parodose greta prakartėlių, pagamintų įgudusių amatininkų rankų iš vertingų medžiagų, buvo galima pamatyti prakartėlių, kurios padarytos iš kiekvienuose namuose ar šalia jų randamų dalykų – dėžučių, drobės skiaučių, medžio šakelių, popieriaus lapų. Popiežius Pranciškus daug kartų yra pabrėžęs prakartėlės, kaip kiekvienos šeimos unikalaus kūrybingumo ir, svarbiausia, tikėjimo išraiškos vertę.
2025 metų Jubiliejus prasidės gruodžio 24 dienos vakare, kai popiežius Pranciškus atvers Šv. Petro bazilikos šventąsias duris. Arkivyskupas R. Fisichella paragino naudotis specialia Jubiliejaus mobiliąja programėle Iubilaeum25, kurioje šešiomis kalbomis bus galima susipažinti su Jubiliejaus kalendoriumi ir atrasti daugybę kitos svarbios informacijos apie Šventuosius metus. (RK/ Vatican News)
