Sevilijoje paskelbtas palaimintuoju kunigas – „šventųjų ugdytojas“

José Torresas Padilla gimė 1811 m. Kanarų salose. Anksti netekęs abiejų tėvų, jaunystėje supratęs esąs pašauktas kunigo tarnystei įstojo į kunigus rengiančią kolegiją Tenerifėje, vėliau mokslus tęsė Valensijoje ir Sevilijoje, kur 1836 m. jam buvo suteikti šventimai. Sevilijoje jam buvo patikėtos įvairios pareigos, vienu metu buvo katedros kanauninkas. Jo žinios ir dvasinė patirtis buvo pripažintos net Romoje – popiežius Pijus IX pakvietė jį kaip patarėją ir teologą dalyvauti Pirmajame Vatikano susirinkime. Tarnaudamas Sevilijoje kunigas J. Torresas Padilla ypatingai išgarsėjo kaip nuodėmklausys ir dvasinis palydėtojas. Amžininkai jį vadino „El santero“ („šventųjų ugdytoju“). Šį vardą jis gavo visų pirma dėl dvasinio vadovavimo Kryžiaus seserų kongregacijos įkūrėjai Angelai de la Cruz. Ši vienuolė 2003 m. buvo paskelbta šventąją. Kunigas mirė 1878 m. Prieš dvejus metus popiežius Pranciškus leido paskelbti dekretą dėl jo dorybių herojiškumo, o šių metų kovo mėnesį – dekretą dėl stebuklo jo užtarimu.

Šventųjų skelbimo dikasterijos prefektas kardinolas Marcello Semeraro beatifikacijos Mišių homilijoje pirmiausia priminė, kad šią dieną – lapkričio 9-ąją – Bažnyčia mini popiežiaus katedros Laterano bazilikos dedikacijos metinių šventę. Kardinolas sakė, kad Bažnyčios šventumo šaknys slypi ne fiziniame pastate, bet žmonių širdyse, kurios visos kartu sudaro gyvą Dievo šventovę, o pranašo Ezekielio vizija – vandens srautas, tekantis iš šventovės, kurią primena šios dienos liturgiją, atspindi naujojo palaimintojo kunigo José Torresas Padilla misiją. „Naujas palaimintasis buvo ištikimas kunigas, giliai susivienijęs su Viešpačiu, – Mišių homilijoje sakė kardinolas. – Ta gili bendrystė su Viešpačiu buvo jėga, kuri leido kunigui eiti link kitų žmonių, dalytis su jais šventumu ir padėti atrasti Dievo meilę.“ Pasak kardinolo, meilė yra stipriausias dvasinis ryšys tarp tikinčiųjų; ji yra ir tvirčiausias Bažnyčios vienybės pagrindas. Kardinolas priminė popiežiaus Pranciškaus metaforą, kad meilė yra tarsi „liepsnojanti krosnis“, kuri sudegina egoizmą, išankstinius nusistatymus bei vidines ir išorines atskirtis. Tarpusavio meilės ryšys veda į vienybę su Dievu, kurį visi galime vadinti savo Tėvu.

Palaimintasis José Torresas Padilla per savo gyvenimą liudijo meilę ir davė tarnavimo kitiems pavyzdį, taip ir mums rodydamas kelią į šventumą. Tegul naujo palaimintojo pavyzdys įkvepia gyventi liudijant Dievo meilę, baigdamas homiliją kardinolas linkėjo Sevilijos Bažnyčios bendruomenei. (jm / Vatican News)