Tokijo arkivyskupas: be migrantų mūsų senstanti visuomenė negalės išgyventi
Tokijo arkivyskupas Tarcisius Isao Kikuchi, kurį popiežius Pranciškus paskirs kardinolu per konsistoriją gruodžio 7 d., duodamas interviu katalikiškų naujienų agentūrai „Fides“ dalijasi mintimis apie senstančios Japonijos visuomenės dabartį ir ateitį, kurią gali pakeisti tik migrantai.
66 metų Tokijo arkivyskupas yra misionierius, kuris didžiąją dalį kunigiškosios tarnystės metų praleido Ganoje. Prieš kelis mėnesius viename interviu jis sakė: „Kad būčiau geras kunigas, turėjau klausytis žmonių“. O ką jis turės daryti, kad būtų geras kardinolas? „Turėsiu mokėti išklausyti visus žmones, ne tik Katalikų Bažnyčios narius, bet ir platesnę bendruomenę.“
Tarp Japonijos jaunimo vidinis nerimas pasireiškia šokiruojančiais būdais, didelis savižudybių skaičius. Ar gali Bažnyčia ką nors dėl jų padaryti? Pirmiausia, Japonijos visuomenė sensta, vaikų yra labai mažai. Suaugusieji mėgina auklėti vaikus remdamiesi savo patirtimi, tačiau šiandieninė socialinė tikrovė yra visiškai kitokia. Ekonomika smunka, daugelyje vietinių bendruomenių nebėra darbo vietų. Tradicinė socialinė sistema, kuri juos rėmė ir padėjo jiems augti, nebeegzistuoja. Šiandien Japonijos jaunimui reikia bendruomenių, kurioms galėtų priklausyti. Bažnyčia galėtų būti viena iš tokių bendruomenių, kuri juos palaikytų ir leistų pajusti, kad jie priklauso didesnei bendruomenei, kuri gali lydėti juos gyvenime.
Kaip Japonijos katalikų bendruomenė priima migrantus? Be migrantų senstanti visuomenė negalės išgyventi. Vyriausybė žino situaciją, bet nesiryžta priimti didelio migrantų skaičiaus, nes bijo patekti į naują „pasaulį“, kurio Japonija dar niekada nebuvo patyrusi. Iki šiol Japonija buvo labai homogeniška šalis. Tačiau dabar be migrantų visuomenė negali išsilaikyti. Apskritai japonai į migraciją žiūri kaip į problemą. Net Bažnyčioje girdime apie „migrantų problemą“. „Manau, kad migrantai yra ne problema, o Bažnyčios viltis. Jie suteikia galimybę katalikų bendruomenei augti kartu su jaunimu ir skelbti Evangeliją vietovėse, kur nėra bažnyčios. Tam tikra prasme jie suteikia Japonijos Bažnyčiai galimybę tapti aktyvesnei“, – sako arkivyskupas.
Kaip Japonijoje vertinami Šventojo Sosto veiksmai, susiję su didžiosiomis krizėmis, kurias išgyvena pasaulis? Arkivyskupas Isao Kikuchi pabrėžia, kad dalis japonų vertina Šventojo Sosto iniciatyvas, ypač ekologijos ir klimato kaitos srityje, ir tikisi, kad popiežius ir toliau ragins visus veikti. Kita vertus, katalikų bendruomenė Japonijos visuomenėje sudaro absoliučią mažumą, tad Romos vyskupo įtaka tarptautinei politikai yra nepakankamai įvertinta arba nežinoma.
Šių metų Nobelio taikos premija skirta prieš branduolinę energetiką kovojančiai Japonijos organizacijai. Arkivyskupo nuomone, tai patvirtinimas, kad raktas į stabilumą yra dialogas, o ne grasinimas ginklais. Pasak arkivyskupo, investuoti daugiau pinigų į ginklus, ypač branduolinius, yra tikras švaistymas.
(DŽ/Fides)
