Išrinktas naujasis Suomijos Ortodoksų Bažnyčios vadovas
Gruodžio 15 dieną naujasis Suomijos Ortodoksų Bažnyčios vyriausiasis ganytojas iškilmingai įžengs į Mergelės Marijos Užmigimo katedrą Helsinkyje.
Gruodžio 1-ąją dieną Konstantinopolio patriarchas Baltramiejus ir patriarchato sinodas patvirtino rinkimų rezultatus. Konstantinopolio Bažnyčia turi tokią teisę, mat tai ji 1923 metais suteikė Suomijos Ortodoksų Bažnyčiai savarankišką statusą – autokefaliją. Iki to laiko, galima priminti, Suomijos ortodoksai priklausė Rusijos Ortodoksų Bažnyčiai, bet po 1917 metų, kai Rusiją užvaldė ateistinis režimas, o Suomija paskelbė nepriklausomybę, šios šalies ortodoksų tikintieji nusprendė susisieti su Konstantinopolio patriarchatu. Panašiai, galima priminti, įvyko ir su Estijos ortodoksais.
Lapkričio pabaigoje, prieš naujojo Helsinkio ir visos Suomijos arkivyskupo rinkimus, vietos ortodoksų žinių interneto svetainė Aamun Koitto paprašė kandidatų prisistatyti. Metropolitas Elijas pasakojo, kad keliolika metų dirbo parapijose, tad yra gerai susipažinęs su jų tikrove. 12 metų studijavo ir dirbo užsienyje, kalba švedų, anglų, vokiečių ir čekų kalbomis. Dešimt metų ėjo vyskupo pareigas, kurios apima ryšių palaikymą su kitais ortodoksais ir kitomis krikščioniškomis Bažnyčiomis.
Vienas iš kandidatams užduotų klausimų buvo būtent apie ryšius tarp Bažnyčių, įskaitant Rusijos Ortodoksų Bažnyčią. Pasak metropolito Elijo, jis pirmumą teikia ryšiams su Konstantinopolio patriarchatu ir su bendruomenėms, kurios susijusios su šiuo patriarchatu ir gyvena tame pačiame regione: Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje.
Atsakydamas į klausimą apie santykius su Maskvos patriarchatu, metropolitas Elijas išreiškė panašią į arkivyskupo Leono, savo pirmtako, poziciją:
„Kalbant apie Rusijos Bažnyčią, su apgailestavimu turiu pasakyti, kad net jei karas Ukrainoje greitai pasibaigtų ir net jei pasikeistų pati Rusijos Bažnyčios vadovybė, grįžimas prie ankstesnių santykių toli gražu nebus greitas. Visas valdantysis tiek valstybės, tiek Bažnyčios elitas yra pasidavęs „rusiškojo pasaulio“ ideologijai“, – pažymi naujasis Suomijos autokefalinės Ortodoksų Bažnyčios vadovas. Kaip rašyta jau anksčiau Suomijos ortodoksų svetainėje Aamun Koitto, dėl karo Ukrainoje ir dėl religinio jo teisinimo santykiai buvo „užšaldyti“ ne vien su Rusijos Ortodoksų Bažnyčia, bet ir su jai pritarusia Serbijos Ortodoksų Bažnyčia. (RK / Vatican News)
