Kard. Dominique’as Mathieu Kard. Dominique’as Mathieu 

Kardinolas Teherano arkivyskupas: „Taip įveikiama islamo baimė“

Teherano lotynų arkivyskupas kard. Dominique’as Mathieu sako: „Daugiau jokių karų ir embargų. Mano įsipareigojimas palaikyti dialogą su musulmonais prasidėjo Romos kalėjime. Islamofobija yra prietarų vaisius“.

Visas Teherano lotynų arkivyskupo kard. D. Mathieu gyvenimas kažkuria prasme skirtas dialogui su islamu. Nors D. Mathieu yra kilęs iš Belgijos, išeities taškas yra Italija, kur įvyko pirmasis susidūrimas su musulmonų tikrove, dirbant pastoracinį darbą Romos kalėjime Regina Coeli. Tai buvo įsipareigojimas, kuris sužadino būsimo arkivyskupo smalsumą ir paskatino rinktis arabų kalbos studijas. Daugiau nei dvidešimt metų gyveno musulmonų imigrantų kvartale Briuselyje, po to šešerius metus praleido Libane, krikščionių arabų rajonuose. 2021 m. popiežius jį paskyrė Teherano-Isfahano lotynų arkivyskupu. Šią arkivyskupiją sudaro vietiniai gyventojai ir užsieniečiai. Krikščionys yra viena iš keturių Irano Islamo Respublikos konstitucijoje pripažintų mažumų, jie priklauso asirų-chaldėjų ir armėnų etninėms grupėms, taip pat yra lotynų apeigų katalikų.

Konsistorija
Konsistorija

Gruodžio 7 d. konsistorijoje tapęs kardinolu D. Mathieu vilki pranciškonų konventualų vienuolio apdarą islamiškame krašte, tęsdamas Pranciškaus Asyžiečio tradiciją, kuris prieš 800 metų susitiko su Egipto sultonu, kad apkabintų tai, ką visi istoriškai laikė „priešu“. „Norint skatinti meilę, susitaikymą ir taiką, o ne konfliktus, pirmiausia reikia nuolatinio asmeninio atsivertimo“, – sako 61 metų ganytojas.

Nors dalis Europos bijo musulmonų, tai susiję su baime to, ko nepažįsti, sako Teherano arkivyskupas. „Kristus mus kviečia nebijoti. Todėl pirmiausia būtina domėtis, suprasti, kad kiekvienas žmogus, nepriklausomai nuo jo religijos, turi savo orumą. Visur pasitaiko piktnaudžiavimų, kuriais politinės srovės naudojasi taip, kad nebelieka skirtumo tarp „Hamas“ ir palestiniečių arba tarp „Hezbollah“ ir šiitų. Lengva pakliūti į spąstus apibendrinant ir siejant žmonių grupes su ekstremistinėmis ideologijomis.

Pasak kardinolo, supratimas ir abipusis pripažinimas yra esminės prielaidos siekiant taikos bei sambūvio tarp skirtingų tikėjimų, o tikra brolystė kuriama ne vien deklaracijomis, bet ir konkrečiais veiksmais – bendradarbiavimu socialinėje, švietimo ir taikos srityse.

(DŽ/Avvenire)

2024 gruodžio 17, 13:36