Savaitė Lietuvoje. Spaudos apžvalga (gruodžio 15 d.)
Prie šio projekto dirba biblistai, teologai, graikų ir lietuvių kalbų ekspertai, kurie ne tik rūpestingai verčia tekstus, bet ir pateikia įkvepiančius komentarus. Skaitytojai komentaruose ras teksto suvokimui svarbių graikiškų žodžių reikšmes, esmines istorinio, geografinio bei kultūrinio konteksto detales, intriguojančias paraleles su antikiniais bei Bažnyčios tėvų tekstais“. Nuo 2021 m. kasmet pristatoma vis kita Naujojo Testamento dalis. Skaitytojus jau yra pasiekę Pauliaus laiškai, Evangelijos pagal Matą, Morkų ir Luką.
Lietuvos vyskupų konferencija praneša, kad į lietuvių kalbą jau yra išverstas neseniai darbą užbaigusios Vyskupų sinodo XVI eilinės generalinės asamblėjos baigiamasis dokumentas Dėl sinodinės Bažnyčios: bendrystė, dalyvavimas, misija. Jo teksto reikėtų ieškoti LVK internetinėje svetainėje.
Apie šį dokumentą kalbama ir gruodžio mėnesio žurnalo Artuma numeryje, kur skelbiamas Silvijos Knezekytės parengtas pokalbis su Vyskupų sinodo dalyviu vysk. Algirdu Jurevičiumi:
„Gražiai skamba, kad kiekvienas pakrikštytasis atsakingas už Kristaus misiją, Bažnyčią, konkrečią parapiją, kurioje gyvena ir t. t. Lietuvoje dauguma pakrikštytų, tačiau iš jų gal tik 20 proc. turi artimesnį ryšį su Bažnyčia. Vadinasi, visi kiti šių atsakomybių neprisiima. Sinodiškumas būtent ir reiškia didesnį pasauliečių įsitraukimą į Bažnyčios misiją. Pats Baigiamasis dokumentas kalba apie misiją. Misija dažnai pamirštama, nes labiau rūpinamasi, jog parapija išsilaikytų. Bet pagalvojus, kaip aš galėčiau vykdyti savo misiją, daugiau žmonių pakviesti, pasidalyti tikėjimo turtais, geriau atskleisti Kristaus Evangelijos šviesą, kad ir kiti įtikėję būtų laimingi, darosi aišku, kad Bažnyčios misija ne išsilaikyti, bet daryti tai, ko norėjo Kristus: „Eikite į visą pasaulį ir skelbkite.“ Tikiuosi, Sinodas ir Baigiamasis dokumentas duos naują impulsą mūsų sėslioms, apie išsilaikymą ir bažnyčios stogo sulopymą mąstančioms bendruomenėms: gerai, kad išlaikote pastatą, bet Bažnyčios misija nukreipta į žmones, tikėjimo ir Evangelijos skelbimą“, – žurnale „Artuma“ skelbiamame pokalbyje, apžvelgdamas nuo 2021 m. nueitą sinodinį kelią pasakojo Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius.
Gruodžio 8 d. Šiaulių arenoje vyko Jubiliejinė 25-oji Šiaulių vyskupijos Šeimų šventė „Dabar pasilieka tikėjimas, viltis ir meilė“ (1 Kor 13, 13), kurios metu pirmasis Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis ganytojo lazdą perdavė vyskupui Dariui Trijoniui, dar vasarą paskirtam Šiaulių vyskupu koadjutoriumi.
Šia proga laikraštis „Šiaulių kraštas“ primena, kad Šiaulių vyskupija buvo įkurta 1997 metais, tuomet ir Šiaulių Šv. Petro ir Povilo bažnyčia tapo katedra. Vadovaujant vyskupui Eugenijui Bartuliui, Šiauliuose pastatyta Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia, atnaujinta katedra, kurios bokšte skamba 36 varpų karilionas, vyksta Kryžių kalno atlaidai, organizuojamos piligriminės kelionės, žygiai, įkurti vyskupijos Pastoracinis, Šeimos, Jaunimo, Katechetikos centrai, suburtas choras „Džiaugsmas“, kasmet rengiama vyskupijos Šeimų šventė, išleistas unikalus penkiatomis „Evangelija kasdien“, o metai skaičiuojami vyskupo Eugenijaus Bartulio nuotraukomis iliustruotais kalendoriais.
Baigiamos Šiaulių vyskupijos ganytojo tarnystės ir 75-erių metų jubiliejaus proga „Šiaulių krašte“ skelbiamame Živilės Kavaliauskaitės parengtame pokalbyje vyskupas Eugenijus Bartulis apžvelgė nueitą gyvenimo kelią, prisiminė pirmąsias dienas Šiaulių vyskupijoje:
„Aš nieko nesitikėjau, tik žinojau, kad reikia darbuotis. Viskas nauja, pradžia. Pabučiavau žemę ir „Viešpatie, palaimink mus“, paprašiau. Ingreso dieną Kryžių kalne pastačiau kryžių: „Viešpatie, laimink Šiaulių vyskupiją“. Ačiū Dievui, kryžius išliko per 27 metus ir Viešpats laimina“, - pokalbyje su „Šiaulių kraštu“ prisiminė Šiaulių vyskupas emeritas Eugenijus Bartulis“.
Parengė Giedrius Tamaševičius
