„Suvienijimo susirinkime“ Kijeve išrinktas ortodoksų primas
Galima priminti, kad iki šiol Ukrainoje faktiškai veikė trys ortodoksų Bažnyčios: pirma yra nuo Maskvos patriarchato priklausanti Ukrainos ortodoksų Bažnyčia, vienintelė kanoniškai pripažinta pasaulinės ortodoksų bendruomenės. Antra yra nedidelė 20 amžiaus pradžioje įsteigta Ukrainos autokefalinė ortodoksų Bažnyčia. O trečia yra po Sovietų Sąjungos iširimo gimęs Kijevo patriarchatas. Pastarosios dvi bendruomenės iki šiol nebuvo pripažintos, o Maskvos patriarchatas jas vadino atskalūnėmis, kurių nariai turi sugrįžti į jo globą.
Konstantinopolio patriarchas Baltramiejus atšaukė išskirtinę Maskvos patriarchato jurisdikciją Ukrainoje ir nuo šio rudens pradėjo oficialų savarankiškos, nuo Maskvos patriarchato nebepriklausančios ortodoksų Bažnyčios pripažinimo procesą. Maskvos patriarchato reakcija buvo labai aštri: atskalūnus bandantis įteisinti Baltramiejus pats yra atskalūnas. Todėl Maskvos patriarchatas nusprendė nutraukti eucharistinę bendrystę su Konstantinopoliu ir atsisakė dalyvauti renginiuose ar susirinkimuose, kuriuos rengia ar kuriuose pirmininkauja Konstantinopolio patriarchato nariai. Tai iš tiesų kategoriški sprendimai, atsiminus, jog Konstantinopolio patriarchatas turi garbės pirmumą tarp kitų ortodoksų Bažnyčių.
Į „Suvienijimo susirinkimą“ buvo pakviesti visų trijų Bažnyčių hierarchai ir delegatai. Patriarcho Baltramiejaus potvarkiu jame dalyvauja tiek vyskupai, tiek dvasininkai, tiek pasauliečiai. Susirinkimui pirmininkauja patriarcho Baltramiejaus delegatas metropolitas Emanuelis iš Prancūzijos. Metropolitas Makarijus, autokefalinės Bažnyčios galva, ir metropolitas Filaretas, Kijevo patriarchato galva, į suvienytos ortodoksų autokefalinės Bažnyčios galvos vietą nekandidatuoja. Jaunas vyskupas Epifanijus iš Kijevo patriarchato buvo minimas kaip labai tikėtinas kandidatas.
Didžioji dalis Maskvos patriarchato jurisdikcijoje esančios ortodoksų Bažnyčios, kurios galva yra metropolitas Onufrijus, vyskupų susirinkime dalyvauti atsisakė ir nepripažįsta jo teisėtumo. Tačiau apie dešimt vyskupų susirinkime dalyvauja, nors aiškių žinių šiuo klausimu kol kas trūksta.
Nuo pat gruodžio 15 dienos ryto šv. Sofijos aikštėje Kijeve susirinko dešimtys tūkstančių žmonių. Būtent čia, šv. Sofijos – Šventosios Dievo Išminties katedroje, sušauktas susirinkimas. Kijevo Šv. Sofijos soboras jau yra paskirtas naujojo savarankiškos ortodoksų Bažnyčios primo katedra. Reikia atsiminti, kad ši bažnyčia turi milžinišką svarbą ukrainiečių istorinėje atmintyje, ji dažnai simboliškai vadinama visos krikščionybės šalyje lopšiu, motinine bažnyčia, iš kurios Evangelijos žinia pasklido ir į kaimyninius kraštus. Šv. Sofijos katedra pradėta statyti XI amžiaus pradžioje, Kijevo Rusios klestėjimo viršūnėje. Ji įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
Ukrainos televizijos kanalai ir žinių portalai parengė tiesiogines transliacijas iš šv. Sofijos aikštės, papildant jas įvairiais komentarais, apžvalgininkų pastabomis. Ant pakylos aikštėje kilo daug žmonių – rašytojai, politikai, dvasininkai, muzikos atlikėjai.
Jau prieš keletą dienų kai kurie portalai taip pat paskelbė savarankiškos ortodoksų Bažnyčios Ukrainoje nuostatų projektą. Pasak kai kurių, Ukrainai taikomas Kipro Bažnyčios modelis. Iš nuostatų galima spręsti, kad kol kas savarankiškos Bažnyčios Ukrainoje primas dar negaus „patriarcho“ titulo, sprendimai kai kuriose srityse turės būti derinami su Konstantinopolio patriarchatu. (RK / Vatican News)
