Pasiūlymas įsteigti Pasaulinę brolybės dieną
Pasaulinės brolybės data siūloma vasario 4-oji: šią dieną 2019 metų pradžioje popiežius ir vienas iš pagrindinių musulmonų sunitų pasaulio lyderių pasirašė Dokumentą apie žmogiškąją brolybę dėl pasaulinės taikos ir taikaus sambūvio pasaulyje.
Šis dokumentas ragina visus žmones, tikinčius į Dievą ir žmogiškąja brolybe, susivienyti bendram darbui, siekia tapti gaire būsimosioms kartoms plėtojant tarpusavio pagarbos kultūrą, suvokiant didžiulę Dievo malonę, darančią visus žmones broliais. Jis deklaruoja dialogo kultūros priėmimą kaip kelią; bendradarbiavimą kaip elgsenos normą; tarpusavio supratimą kaip metodą ir kriterijų. Jame pasisakoma už taiką, laisvę, gailestingumą, lygybę, moterų teises, prieš ekstremizmą, terorizmą.
Kad šio dokumento gairės nenugultų stalčiuose, rugpjūčio 20 dieną buvo įsteigtas vykdomasis komitetas, sudarytas iš krikščionių, musulmonų ir žydų, jam šiuo metu vadovauja kardinolas Miguel Ángel Ayuso Guixot, Popiežiškosios tarpreliginio dialogo tarybos pirmininkas.
Gruodžio 4-ąją dieną jo ir teisėjo Muhammado And al-Salamo vadovaujama delegacija Niujorke susitiko su JT vadovu Antonio Guterresu, kad bendru popiežiaus Pranciškaus ir didžiojo al-Azharo imamo al-Tayyebo įgaliojimu įteiktų žinią, kurioje siūloma vasario 4-ąją paskelbti Pasauline brolybės diena.
Žinioje, kaip praneša Tarpreliginio dialogo tarybos komunikatas, taip pat prašoma, kad Jungtinių Tautų Organizacija įsitrauktų į netolimoje ateityje rengsimą Pasaulinį susitikimą žmonių brolybės tema. Komunikate nurodoma, kad JT generalinis sekretorius gerai įvertino pasiūlymą ir paskyrė savo specialųjį patarėją Adamą Diengą bendradarbiauti su Abu Dabio deklaracijos vykdomuoju komitetu.
Galima priminti, jog po 2019 metų balandžio vizito Egipte Antonio Guterresas, atsakydamas į žurnalistų klausimus, pareiškė, jog „darysime, kas įmanoma, kad užtikrintume, jog šis dokumentas pasklistų visose Jungtinių Tautų sistemos organizacijose. (...) Darysime, kas įmanoma, kad ši žinia visur nuskambėtų“.
Verta pridurti, jog mokymas apie žmonijos vienybę ir žmonių tarpusavio brolybę negimė popiežiaus ir didžiojo imamo susitikimo metu, tačiau buvo jau anksčiau išplėtotos doktrinos pritaikymas.
Bažnyčios socialinės doktrinos sąvadas glaustai primena (žr. 428 sk. ir kt.) jos biblinius pagrindus Senajame ir Naujajame Testamentuose. Žmonijos ištakos ir galutinis tikslas yra tas pats, Kristaus, tad ir Bažnyčios žinia bei misija yra universali, skirta visiems žmonėms. Dievas apsireiškė kaip mylintis Tėvas visiems asmenims, tai yra gilusis jų brolybės pagrindas.
Dėl žmonių šeimos vienybės Bažnyčia negali sutikti su ideologijomis ar politikomis, kurios jos nepripažįsta arba ardo: su rasizmu, integralizmu ar kraštutiniu nacionalizmu, kuriam tautos suverenitetas nėra žmonių bendruomenės laisvės išraiška, bet absoliutas, vardan kurio atsakoma vienybės, bendradarbiavimo ir taikos su kitomis tautomis. (RK / Vatican News)
