Abu Dabio deklaracijos principai yra visuotiniai
Dokumentas apie žmogiškąją brolybę dėl pasaulinės taikos ir taikaus sambūvio pasaulyje yra vaisius įsipareigojimo, apie kurį Pranciškus 2013 metais rašė programiniame pontifikato dokumente Evangelii Gaudium:
Religinė santarvė visada buvo svarbus, dažnai lemiamas socialinės santarvės veiksnys, kuris šiandieniniame pasaulyje tapo dar svarbesnis dėl tokių priežasčių, kaip žmonių judėjimas ir idėjų kaita interneto erdvėje. Vakarų visuomenėse kitų nei krikščioniškų religijų išpažinėjai sudaro mažumą. Bet tai vyksta ir kituose pasaulio regionuose. Turtingose arabų pasaulio šalyse migrantai netgi viršijo piliečių skaičių: Jungtiniuose Arabų Emyratuose gyvena apie 10 milijonų asmenų ir tik apie 20 procentų iš jų yra piliečiai.
Interneto dėka idėjų ir doktrinų sklaida tapo mažiau ar visai nepriklausoma nuo autoritetų ir institucijų, kurios tradiciškai jaučiasi atsakingos už šių doktrinų saugojimą. Tai vienas iš pagrindinių islamiškojo radikalizmo sklaidos paaiškinimų: per socialinius tinklus ekstremistinės propagandos veikiamas jaunuolis palengva įtikinamas, jog santūrumui ir susitvardymui kviečiantis vietinės bendruomenės imamas klysta ar, dar blogiau, išdavė islamą. Kita svarbi priežastis yra neteisingumas, skurdas ir kiti socialiniai blogiai: šiame kontekste ekstremistai prisistato teisingumo kariais.
Šiems ir kitiems naujiems iššūkiams reikia naujų atsakymų, sprendimų ir iniciatyvų. Deklaracija kalba ne vien apie žmogiškąją brolybę ir taiką, bet taip pat apie asmenų teises ir laisves, moterų lygybę, ugdymą, toleranciją. Tiek popiežius Pranciškus, tiek didysis al-Azharo imamas stengiasi, kad ji neliktų tik žodžiai popieriuje. Pavyzdžiui, susitikime su Indonezijos katalikų vyskupais, kurie gyvena didžiausioje pasaulyje musulmonų bendruomenėje, popiežius Pranciškus paprašė jų gerai įsigilinti į Deklaracijos turinį. Didysis imamas Ahmadas Al-Tayeebas pažadėjo, kad Deklaracijos principai taps al-Azharo universiteto, kuris rengia Korano žinovus ir islamo mokytojus visam musulmonų sunitų pasauliui, programų dalimi. Vienas iš pagrindinių principų yra vienareikšmiškas smurto religijos ir Dievo vardu pasmerkimas:
„Tvirtai pareiškiame, kad religijos niekuomet neturi skatinti karo, neapykantos, priešiškumo ir ekstremizmo nuostatų, neturi kurstyti smurto ar kraujo praliejimo. Tie pragaištingi dalykai yra nukrypimo nuo religijų mokymo vaisiai, jie kyla iš politinio manipuliavimo religijomis ir religinių grupuočių interpretacijomis, – tos grupuotės daug amžių piktnaudžiavo žmonių širdyse glūdinčių religinių jausmų poveikiu ir vedė juos į veiklą, neturinčią nieko bendra su religijos tiesa. Tai daroma siekiant politinių, ekonominių, sekuliarių ir trumparegiškų tikslų.“
Popiežiškosios tarpreliginio dialogo tarybos primininkas kardinolas Miguel Ángel Ayuso Guixot, komentuodamas pirmųjų metinių sukaktį, Vatican News pabrėžė, jog Deklaracija yra „kertinis akmuo dialogo kelyje, ypač religinio pobūdžio ekstremizmais ir fundamentalizmais pasižyminčioje epochoje“.
„Tai sunkūs laikai ir reikia bendro tiesos siekio, be dviprasmybių ir gerbiant dalyvaujančiųjų dialoge tapatybę, nes tas, kuris galvoja ir meldžiasi kitaip, nėra priešas“, – pridūrė kardinolas. Jis priminė, jog įsteigtas bendras komitetas Deklaracijos principų įgyvendinimui, jis yra vienas iš jo vadovų. Vienas iš komiteto narių yra žydų rabinas. Komitetas pasiūlė ir Jungtinių Tautų Organizacijos sekretorius Antonio Guterres palankiai priėmė iniciatyvą vasario 4-ąją paskelbti Tarptautine brolybės diena, kad visos pasaulio valstybės būtų paragintos tai puoselėti.
Visi trokštantys žmoniško pasaulio, ypač tikintys į Dievą, turi rūpintis, kad moralinis sąmoningumas neatsiliktų nuo technologinės ir materialinės pažangos, nes, kaip pažymi Deklaracija, būtent tai generuoja daug šiandienos problemų:
(RK / Vatican News)
