Enciklikos Laudato si' savaitė Enciklikos Laudato si' savaitė 

„Laudato si'” savaitė. Religinės organizacijos nebeinvestuos į taršius sektorius

2015 gegužės 24 dieną paskelbta popiežiaus Pranciškaus enciklika apie rūpinimąsi bendrais namais, mūsų planeta.

Laudato si’, mi’ Signore – Būk pagarbintas, mano Viešpatie!“ – giedojo šventasis Pranciškus Asyžietis. Šioje gražioje giesmėje jis primena, kad mūsų bendrieji namai taip pat yra tartum sesuo, su kuria dalijamės savo egzistencija, ir lyg graži, mus apkabinanti motina: „Būk pagarbintas, mano Viešpatie, per sesę Žemę, mūsų motiną, kuri maitina, valdo, brandina įvairius vaisius, gėles spalvingas ir žolę“, – pacitavo pirmosiose enciklikos eilutėse popiežius tą šventąjį, kurio vardą pasirinko. Pirmieji enciklikos žodžiai – „Laudato si’” – kaip įprasta, taip pat tapo enciklikos pavadinimu. 

Enciklikoje plėtojama organiškos, integralios žmogaus ekologijos samprata ir ieškoma atsakymo į klausimą, kokios individualios ir kolektyvinės nuostatos būtinos, kad kiekvienas žmogus galėtų gyventi oriai, darniai ir tvariai su kitu žmogumi ir su visa aplinka. Popiežius Pranciškus pakartojo savo pirmtako prieš beveik penkias dešimtis metų, 1971 metais, parašytą perspėjimą, jog „ypatinga mokslo pažanga, įstabiausi technikos laimėjimai, didžiausias ekonomikos augimas, jei nebus lydimi autentiškos socialinės bei moralinės pažangos, galiausiai atsigręš prieš žmogų.“ Matome, jog šie žodžiai rizikuoja išsipildyti. Technologinis ir ekonominis vystymasis savaime nesukūrė visų žmonių gerovės ir netrūksta atvejų, kai teisingas priešingas teiginys: keletas lobsta likusiųjų gerovės sąskaita. Aukojami ne vien žmonės, bet ir visa gyvoji gamta – dėl žmogaus veiklos išnykusių augalų, vabzdžių, žuvų, gyvūnų rūšių skaičius – tūkstančiai kasmet – toks didelis, kad praėjusio amžiaus pabaigoje buvo nukaltas „antropoceno“ terminas. Juo vadinamas šeštasis masinis gyvybės rūšių nykimas, panašus į tą, kuris įvyko prieš 66 milijonus metų, kaip manoma, dėl milžiniško į žemę atsitrenkusio asteroido. Smūgis sukėlė pasibaisėtiną cunamį, užtemdė dangų ir nuklojo žemę dulkėmis ir pelenais. Tai buvo dinozaurų eros pabaiga. 

Kažkas panašaus vyksta šiomis dienomis. Šį kartą ne asteroidas, o žmonijos veikla keičia pasaulio veidą taip, kad jame nebelieka vietos niekam kitam. Surinkta daug duomenų, kad žmogaus veikla daro įtaką klimatui. Prestižiniai moksliniai žurnalai paskelbė straipsnių, kuriuose perspėja, kad per ateinančius keliasdešimt metų rizikuojame netekti trijų ketvirtadalių augmenijos ir gyvūnijos rūšių. Tuo pat metu reikia suprasti, kad visa tai yra atimama iš ateities kartų. Tačiau tai nėra būtinas ir neišvengiamas scenarijus, jeigu imsimės veiksmų jau dabar. 

Galima priminti, kad „Laudato si’“ enciklika paskelbta keletą mėnesių prieš pasaulinę konferenciją apie klimatą COP21 Paryžiuje. Po sunkių derybų buvo pasiektas susitarimas nebuvo tobulas, tačiau vis dėlto gali būti pavadintas lūžio tašku. Valstybės įsipareigojo stengtis, kad žmogaus sukeliamas klimato šilimas neviršytų 1,5 laipsnio. 

Klimato šilimui įtaką daro daug veiksnių, tačiau vienas iš svarbiausių – pats dabartinis vystymosi modelis, grįstas intensyviu iškastinio ir neatsinaujinančio kuro, kuris yra pasaulinės energetinės sistemos pagrindas, naudojimu.

„Žinome, kad technologijos, grįstos labai teršiančiu iškastiniu kuru, pirmiausia anglimi, bet taip pat nafta ir menkesniu mastu dujomis, turi būti nedelsiant laipsniškai pakeistos. Kol plačiai nevartojama atsinaujinanti energija, o tai jau turėtų būti pradėta daryti, leistina rinktis mažesnę blogybę ar pasitelkti laikinus sprendimus. Vis dėlto tarptautinėje bendruomenėje nepasiekta tinkamų susitarimų dėl to, kas yra atsakingas padengti didelius energetinės pervartos kaštus“, – prieš penkerius metus konstatavo popiežius Pranciškus. Tą patį galima pasakyti ir šiandien – tik nedidelė dalis sektorių ir įmonių, atsakingų už šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, įgyvendino ar pradėjo įgyvendinti pažadėtą perėjimą prie tvaresnio modelio.

„Civilizacijai reikia energijos, tačiau energijos naudojimas neturi sugriauti civilizacijos“, – 2018 metais per birželio 9 dienos audienciją pasakė popiežius Pranciškus. Audiencijos dalyviai buvo didžiausių pasaulio naftos bendrovių ir susijusių investicinių fondų vadovai – Exxon MobilBritish PetroleumEniEquinor (buvęs Statoil ir kiti. Dalyvavo ir didžiausio pasaulyje – 6200 milijardų dolerių valdančio – fondo „Black Rock“ vadovas. 

Savo kalboje popiežius Pranciškus prašė atmesti kelias apgaulingas ir nusiraminimui skirtas prielaidas: energija neišsenkama, jos išteklius galima greitai atkurti, žalingos pasekmės yra nesunkiai pakeliamos, viską galima išspręsti technologiškai arba ekonomiškai. Iš tiesų pats dabartinis ekonominis modelis, paremtas išgavimu, vartotojiškumu ir švaistymu, toliau didina socialinę atskirtį ir ekologinę krizę. 

„Norėčiau paraginti, kad siekiantys inovacijų ir daugelio gyvenimo pagerinimo savo sugebėjimais ir profesine kompetencija galėtų dar daugiau prisidėti tarnaudami dviem didžiausiems šiuolaikinio pasaulio trapumams: vargšams ir aplinkai. Jus kviečiu būti branduoliu lyderių grupės, kuri įsivaizduoja globalų energijos virsmą tokiu būdu, kuris atsižvelgia į visas žemės tautas, ateities kartas, visas rūšis ir ekosistemas“, -– sakė popiežius naftos pramonės ir investicinių fondų vadovams.

Didėjant suvokimui, jog nuo iškastinio kuro modelio reikia pereiti prie švarios ir atsinaujinančios energijos, vis daugiau investuotojų nustojo investuoti į iškastinio kuro sektorių, kuris anksčiau buvo laikomas stabiliu ir prestižiniu. Šiuo metu vykstančios „Laudato si’” proga 42 religinės organizacijos iš 14 valstybių, tarp jų 21 katalikiška organizacija, paskelbė, jog nebeinvestuos į iškastinio kuro sektorių arba nukreips investicijas ten, kur užtikrinamas žemas dujų išmetimo lygis. Tokios pat linijos raginamos laikytis ir vyriausybės. (RK / Vatican News)

2020 gegužės 20, 13:11