Kardinolas Rai: „Libanui reikia pagalbos!“
Mažai abejonių, kad sprogimą Beiruto uoste sukėlė beveik trys tūkstančiai tonų amonio nitrato (amonio salietros) trąšų, nors nėra aišku, kodėl ir kokiu būdu jos sprogo būtent dabar. Libano spauda rašo, kad jos buvo iškrautos iš vieno sugedusio ir apleisto laivo, liko be šeimininko ir kelerius metus buvo laikomos sandėlyje. Sprogimas buvo toks galingas, jog buvo girdimas net už dviejų šimtų kilometrų. Nuotraukos ir reportažai iš įvykio vietos rodo visiškai suniokotą uosto infrastruktūrą, labai nukentėjusius aplinkinius miesto kvartalus. Žuvusių yra virš šimto, keli tūkstančiai sužeistų, dešimtys dingusių be žinios.
Sprogimas suniokojo ne vien privačius namus, bet ir greta uosto esančias Beiruto centro kvartalo bažnyčias, viešbučius, ligonines, parduotuves, biurus. Libano graikų ortodoksų Bažnyčios interneto svetainėje paskelbtos nuotraukos iš Beiruto šv. Jurgio katedros: sprogimo banga išdaužė langus, išvartė suolus, altorius, katedros grindys nuklotos skeveldromis. Sveikatos specialistai įspėjo, kad sprogimo sukelti dūmai, debesys, dulkės gali paveikti daugelio žmonių sveikatą.
Neaišku ar šiuo metu į Beiruto uostą gali įplaukti laivai, kurie gabena grūdus ir kitus būtiniausius šaliai reikalingus maisto produktus. Galima priminti, kad Libanas taip pat yra durys humanitarinei pagalbai, kuri siunčiama į Siriją ir Iraką. Pačiame Libane yra per du milijonus sirų ir palestiniečių pabėgėlių, kuriems humanitarinė pagalba yra esminė išgyvenimo sąlyga.
„Beirutas, Rytų sužadėtinė ir Vakarų švyturys, yra sunaikintas, smarkiai sužalotas. Tai karo scenarijus be karo“, – žinių agentūros SIR gautame komunikate rašo maronitų patriarchas Rai. Jis primena, kad pastaraisiais mėnesiais Libane siautė didžiulė infliacija, šalis atsidūrė ant ekonominio bankroto ribos, daugybė šeimų atsidūrė žemiau skurdo ribos, socialinės įtampos rizikuoja virsti smurto protrūkiais, be to, yra jėgų, kurios buvo pasiryžusios pradėti susirėmimus su Izraeliu, nepaisydamos galimų pasekmių.
Tokiame kontekste reikia pripažinti, kad Libanas negali vienas susidoroti su tokio dydžio nauja katastrofa, jam būtina pagalba iš šono. Patriarchas Rai padėkojo valstybėms, kurios pažadėjo atsiųsti ar jau siunčia pagalbą, paprašė kitas šalis, istorines Libano kaimynes ir draugus, nedelsiant mobilizuotis ir siųsti pagalbą, kurios tikrai labai reikia, kad būtų išgelbėtas Beiruto miestas, Libano sostinė, čia gyvenantys žmonės. Maronitų Bažnyčios galva taip pat pasiūlė, kad būtų įsteigtas ilgalaikės pagalbos fondas, skaidriai administruojamas Jungtinių Tautų Organizacijos.
„Keletą paskutinių metų Libanas patyrė politinė, ekonominės, finansinės ir saugumo sričių katastrofų. Jam reikia pagalbos, kad galėtų atsistoti ant kojų. Libanas, dovanojęs pasauliui alfabetą, nusipelno brolių ir draugų paramos, kad galėtų atstatyti savo sostinę. (...) Kreipiuosi į visas jus, pasaulio valstybės, nes žinau, kad mylite Libaną ir kad atsiliepsite į prašymą. Žinau, kad norite, jog Libanas atgautų savo istorinį vaidmenį ir toliau tarnautų žmonijai, demokratijai ir taikai Artimuosiuose Rytuose bei pasaulyje“, – cituoja Patriarcho Rai žodžius žinių agentūra SIR. Ten pat minima, kad maronitų apeigų Bažnyčia atvėrė visų savo likusių sveikų institucijų Beirute duris nuo sprogimo nukentėjusiems žmonėms, kad praradusieji namus galėtų laikinai prisiglausti.
Galima priminti, kad rugpjūčio 5 dienos trečiadienio bendrojoje audiencijoje popiežius Pranciškus pakvietė maldai už Beirutą ir už visą Libaną, kad kraštas galėtų įveikti gilią ir daugialypę krizę. Tam būtinas visų vidinių jėgų bendradarbiavimas ir tarptautinės bendruomenės pagalba.
Visų Europos Sąjungos vyskupų ir tikinčiųjų vardu Libanui užuojautą ir solidarumą išreiškė kardinolas Jean-Claude Hollerich, Europos Sąjungos vyskupų konferencijų (COMECE) pirmininkas. Jis taip pat paragino tiek valstybes, tiek katalikiškas karitatyvines organizacijas suteikti dosnią pagalbą tokiu tragišku Libanui metu.
„Labai atidžiai ir susikrimtę stebime naujienas iš Beiruto“, – parašė Šventosios Žemės katalikų ganytojų asamblėja. – „Meldžiame už žuvusiųjų sielas ir sužeistųjų išgijimą, už Libano stabilumą ir gerovę, esame solidarūs su visais krašto piliečiais dabartinėmis sunkiomis dienomis“.
Užuojautos ir solidarumo laiškus pasiuntė 114 narių turinti Europos Bažnyčių konferencija (CEC) ir Pasaulinė Bažnyčių taryba, sudaryta iš pusketvirto šimto narių: ortodoksų, protestantų, anglikonų Bažnyčių ir bendruomenių.
„Libano žmonėms būtina visa įmanoma pagalba, kad išgyventų šią tragediją, išgydytų sužeistas aukas, atstatytų namus, ligonines, bažnyčias ir atkurtų darbo vietas ir taip labai sunkiame ekonominiame, finansiniame, politiniame ir socialiniame kontekste“, – rašo pastorius Ioan Sauca, laikinai einantis Pasaulinės Bažnyčių tarybos generalinio sekretoriaus pareigas. (RK / Vatican News)
