Protestas prieš valdžios neryžtingumą kovoje su pagrobimais Nigerijoje Protestas prieš valdžios neryžtingumą kovoje su pagrobimais Nigerijoje 

Už pagrobtą Nigerijos kunigą pareikalauta išpirkos

Kiekvieną dieną Nigerijoje užregistruojami du trys pagrobimai, pagrobimų kreivė kyla, nes rizika būti sučiuptiems yra maža, o galimas uždarbis – didelis. Pagrobimo auka gali tapti bet kas: vaikai, tikintis, jog tėvai nieko dėl jų nepagailės, advokatai ir kitų profesijų atstovai, kurie, pagrobėjų manymu, turi išteklių. Taip pat kažkuo išsiskiriantys bendruomenių atstovai – nuo politikų iki religinių lyderių. Kiekvieną mėnesį yra žinių apie pagrobtus katalikų kunigus.

Kiekvieną dieną Nigerijoje užregistruojami du trys pagrobimai, pagrobimų kreivė kyla, nes rizika būti sučiuptiems yra maža, o galimas uždarbis – didelis. Pagrobimo auka gali tapti bet kas: vaikai, tikintis, jog tėvai nieko dėl jų nepagailės, advokatai ir kitų profesijų atstovai, kurie, pagrobėjų manymu, turi išteklių. Taip pat kažkuo išsiskiriantys bendruomenių atstovai – nuo politikų iki religinių lyderių. Kiekvieną mėnesį yra žinių apie pagrobtus katalikų kunigus.

Gruodžio 8-ąją Nigerijos Ondo vyskupija oficialiai patvirtino, jog prieš dvi dienas pagrobtas jai priklausantis 49 metų amžiaus katalikų kunigas Jospephas Ajayi. Jis buvo pagrobtas kelyje, kuris jungia Ikere gyvenvietę ir Akure miestą, Ondo valstijos sostinę. Vyskupijos pranešime taip pat nurodoma, jog pagrobėjai susisiekė su vyskupija ir pareikalavo keliasdešimties milijonų vietos valiuta sumos, prilygstančios kelioms dešimtims tūkstančių JAV dolerių. Atsižvelgiant į pragyvenimo lygį, tai milžiniška suma. Pasak Ondo vyskupijos atstovo, bendradarbiaujama su policija ir daroma viskas, kas yra vyskupijos galioje, kad pagrobtasis kunigas būtų išlaisvintas, jis taip pat perdavė maldos už pagrobtąjį prašymą.

Per keliolika metų pagrobimai tapo didžiule grėsme Nigerijoje, dėl kurios yra uždaromos mokyklos, o vaikai netenka galimybės lavintis ir kitų ateities perspektyvų, yra sukaustomas politinis ir visuomeninis gyvenimas, įsivyrauja baimės, įtarumo ir nepasitikėjimo klimatas. Išsiplėtė ir pagrobimų geografija: visų pirma grobimais užsiėmė islamistinė ir teroristinė Boko Haram grupuotė, pagarsėjusi ir kitais šiurpiais nusikaltimais. Liūdną grobimų tradiciją pratęsė Fulani genties klajokliai, kurie verčiasi gyvulių auginimu. Tačiau, rašoma Nigerijos žiniasklaidoje, daugėja liudijimų apie pagrobimus, už kuriuos yra atsakingi įvairių etninių grupių atstovai, įtraukti ar įsitraukę į šią kriminalinę veiklą. Daug iš jų yra lengvais pinigais ir maža rizika susigundę jauni vyrai. Vienas iš pagrobimų motyvų neabejotinai yra labai skurdus didelės populiacijos dalies pragyvenimo lygis ir ekonominių perspektyvų nebuvimas. Nuo to priklauso ir saugumas: nieko nestebina, jei kelių patikros postuose budintys kariai juos palieka, nes tą mėnesį jiems nebuvo išmokėtas atlyginimas. (RK / Vatican News)

 

2021 gruodžio 09, 15:38