Ukraina susiduria su švietimo krize ir ilgalaikiu protų nutekėjimu
Ukrainos parlamento narė Inna Sovsun apie šalyje patiriamą švietimo krizę kalbėjo Popiežiškajame Grigaliaus universitete Romoje vykusios tarptautinės konferencijos, skirtos pabėgėlių švietimui, metu.
Švietimo prastėjimas ir protų nutekėjimas – tai dar viena tragedija Ukrainoje, kurią tebepurto karas. Tačiau šias problemas galima sušvelninti, jei bus suvienytos pajėgos užtikrinti saugumą ir tinkamas slėptuves nuo bombų. Tokią nuomonę interviu „Vatican News“ išreiškė Ukrainos parlamento narė, buvusi švietimo ir mokslo viceministrė Inna Sovsun.
M. Sovsun dalyvavo tarptautinėje konferencijoje „Iniciatyvos pabėgėlių ir migrantų švietime. Judėjimas į priekį – gilyn – kartu“, kuri rugsėjo 26–28 dienomis vyko Romos Popiežiškajame Grigaliaus universitete. Konferencijoje parlamentarė nuotoliniu būdu skaitė paskaitą apie Ukrainos pabėgėlių švietimo krizę.
„Ukrainos švietimas patiria krizę“, – sakė M. Sovsun. Nuo karo pradžios Rusija pakenkė 2528 mokymo įstaigoms. Iš jų 285 buvo visiškai sugriautos, padaryta žala 147 kolegijoms ir universitetams.
Pasak I. Sovsun, švietimas Ukrainoje nukentėjo ne tik dėl tiesioginės žalos pastatams, bet ir dėl protų nutekėjimo – vaikai išvyksta iš šalies ir nežinia, ar grįš, mokytojai ir universitetų dėstytojai išvyksta ir susiranda darbą užsienyje.
I. Sovsun nuomone, šiuo metu labai svarbu suvienyti pajėgas ir užtikrinti, kad visi tie vaikai, studentai, mokytojai, profesoriai sugrįžtų. Tam reikia užtikrinti saugumą. Parlamentarė prašo tarptautinės bendruomenės pagalbos įrengiant slėptuves nuo bombų mokyklų, universitetų pastatuose. Tai didžiulis įsipareigojimas, kuris Ukrainos ekonomikai dabar per didelis. „Turime 13 000 mokyklų, ir tik pusė jų šiuo metu turi slėptuves, kurios yra labai paprastos“, – apgailestavo ji. Tai esminis dalykas, nes, jei mokymo įstaigose bus įrengtos slėptuvės, tėvai norės grįžti.
Ukrainoje regioninė valdžia fronto zonose nutarė neatidaryti mokyklų, mokymasis vyksta nuotoliniu būdu. Kitose zonose, nutolusiose nuo fronto, valdžia gali nutarti atidaryti mokymosi institucijas, tačiau jos turi turėti slėptuves nuo bombų, mokyklas tikrina inspektoriai.
Parlamentarė dalijasi asmenine patirtimi – nepaisant rizikos, ji pati savo sūnų leidžia į mokyklą, nes ten yra įrengta gera slėptuvė, ir kilus pavojus mokytojai vaikus palydi į slėptuvę, kas nenutiktų mokantis namuose. Be to, jos sūnus, pradinių klasių moksleivis, dėl koronaviruso pandemijos neturėjo normalios mokyklinės patirties.
„Širdis plyšta pagalvojus apie tūkstančius vaikų visoje šalyje, kurie, išgirdę oro pavojaus sirenas, bėga į šaltus, tamsius rūsius, kuriuose sąlygos dažnai prastos, nėra esminių dalykų, pvz., tualetų“, – sako parlamentarė, ragindama padėti įrengti tinkamas slėptuves, kad Ukrainos pabėgėlių vaikai galėtų grįžti. Ji trokšta, kad vaikai gautų gerą išsilavinimą, kuris padėtų jiems atstatyti šalį, kad ji taptų stipresnė, geresnė.
Popiežiškajame Grigaliaus universitete vykusi konferencija siekė išanalizuoti pabėgėlių ir persikėlėlių švietimo poreikius ir galimas priemones. Joje dalyvavo universitetų dėstytojai, administratoriai, įvairių NVO, tarptautinių ir humanitarinių organizacijų vadovai.
(DŽ / Vatican News)
