Šv. Teresė iš Lizjė – šiuolaikinė šventoji ir žmonijos paveldas
Karmelitės vienuolės, šv. Kūdikėlio Jėzaus ir Šventojo Veido Teresės gimimo 150 metinės sukako š. m. sausio 2 d. Pasaulinė organizacija 2021 m. priėmė sprendimą Bažnyčios mokytoją šv. Teresę iš Lizjė jubiliejinės sukakties proga oficialiai minėti kaip vieną iš reikšmingų asmenybių dvimetyje nuo 2022 iki 2023 m. Anot UNESCO, šv. Teresė Lizietė – „žmonijos paveldas“, „Bažnyčios mokytoja ir pasaulio mokytoja“. „Minėjimas lapkričio 27 d. prisidės prie didesnio moterų, savo veiksmais užtikrinusių taikos ir kitų pamatinių žmonijos vertybių sklaidą, matomumo ir teisingumo, akcentuojant moterų vaidmenį religijų kovoje su skurdu ir skatinant įtrauktį.“
Šv. Teresėle (1873–1897) – kurios pasaulietinis vardas Teresė Marten – yra viena iš pasaulyje žinomiausių ir labiausiai mylimų šventųjų. Jos gyvenimas buvo trumpas ir truko 24 metus. Pasak popiežiaus Pranciškus, š. m. spalio 15 d. paskelbusio šventosios mokymui skirtą Apaštališkąjį paraginimą C’est la Confiance, „nepaprastas šviesos ir meilės srautas pasklidęs iš Teresėlės asmens, apsireiškė tuoj pat po jos mirties, su jos raštų paskelbimu ir gausiomis malonėmis, kurias patyrė jos užtarimo prašiusieji tikintieji.“
Katalikų Bažnyčia nedelsiant pripažino Teresėlės iš Lizjė liudijimo nepaprastą vertę ir jos evangelinio dvasingumo autentiškumą. Jos asmeniu ir dvasingumu žavėjosi visi popiežiai, pradedant Leonu XIII, kuris 1887 m. asmeniškai priėmė į Romą atvykusią penkiolikmetę Teresę ir išimties tvarką leido jai įstoti į karmelitų vienuolyną. Netrukus po Teresės mirties popiežius Pijus X sakėsi esąs tikras, kad „Mažojo kelelio“ autorė tapsianti didžiausia moderniųjų laikų šventąja. Benediktas XV Teresę paskelbė Garbingąja Dievo tarnaite, o popiežius Pijus XI dėkojo Viešpačiui, kad būtent jam suteikė galimybę Kūdikėlio Jėzaus ir Šventojo Veido Teresę iškelti į altorių garbę kaip pirmąją jo paskelbtą palaimintąją (1923 m.) ir pirmąją jo paskelbtą šventąją (1925 m.). Kiek vėliau Pijus XI šv. Teresę iš Lizjė paskelbė Bažnyčios misijų dangiškąja globėja. Pijus XII šventajai suteikė Prancūzijos globėjos titulą (1944 m.) ir ne kartą priminė jos „Mažojo kelelio“ mokymą apie dvasinę kūdikystę. Šventosios mokymu žavėjęsis popiežius šv. Paulius VI didžiavosi ir tuo, kad buvo pakrikštytas būtent Teresėlės gimimo dangui dieną. Jis paminėjo karmelitės vienuolės Teresės iš Lizjė gimimo šimtąsias metines laiške Bajė ir Lizjė vyskupui, o 1980 m. popiežius šv. Jonas Paulius II pirmosios iš septynių kelionių į Prancūziją metu per šv. Mišias Lizjė bazilikoje ragino Teresę iš Lizjė laikyti ne praeities, o „šiuolaikine šventąja“ ir „pasaulio ateities liudytoja“. 1997 m. šv. Teresę iš Lizjė skelbdamas Bažnyčios mokytoja, Jonas Paulius II ją pagerbė kaip Dievo ir žmonių meilės mokslo ekspertę. Popiežius Benediktas XVI pratęsė šv. Teresės iš Lizjė „scientia amoris“ temą ir ją pasiūlė kaip visiems tinkamą gyvenimo gidą. Popiežius Pranciškus neseniai ypatingai džiaugėsi galėjęs 2015 m. kanonizuoti šv. Teresėlės tėvus Bažnyčios šventaisiais, o naujausiame dokumente apie Teresėlės iš Lizjė mokymą pažymėjo, kad šventosios mokymo ir dvasingumo genijus glūdi viename jos sakinyje apie pasitikėjimą:
„Pasitikėjimas, vien pasitikėjimas turi vesti mus į meilę“ – anot Pranciškaus, vien ši frazė pateisina Bažnyčios mokytojos titulo suteikimą šv. Teresei iš Lizjė. „Vien per pasitikėjimą Evangelija tampa kūnu mumyse ir mus perkeičia, paversdama gailestingumo nešėjais.“ (SAK / Vatican News).
