Arkivysk. G. Caccia apie nusikaltimus žmoniškumui ir moterų apsaugą
Jis kalbėjo JT generalinės asamblėjos diskusijose apie naują tarptautinį juridinį instrumentą. Galima priminti, kad nuo 2002 metų nusikaltimai žmoniškumui svarstomi Tarptautiniame kriminaliniame teisme, kurio būstinė yra Olandijos mieste Hagoje. Jis remiasi vadinamuoju Romos statutu, priimtu 1998 metais Romoje vykusioje tarptautinėje konferencijoje. Šiame statute jau pripažinta, kad nusikaltimai žmoniškumui yra tarptautiniai nusikaltimai, jis remiasi daugelio dešimtmečių praktika, įskaitant II Pasaulinio karo nusikaltėlių bylas.
Vis dėlto, pripažino arkivyskupas G. Caccia, visuotinės, daugiašalės, teisiškai privalomos konvencijos, kodifikuojančios šioje srityje galiojančią tarptautinę paprotinę teisę, priėmimas neabejotinai palengvintų tarptautinį bendradarbiavimą siekiant užkirsti kelią šiems baisiems nusikaltimams ir nubausti atsakinguosius. Tuo pat metu šios naujos konvencijos apibrėžimai, suprantama, turi remtis tarptautine paprotine teise ir apibrėžimais, dėl kurių visi sutaria, nes mėginimai keisti arba įterpti naujus apibrėžimus susilpnintų pritarimą konvencijai bei jos veiksmingumą.
Šventojo Sosto delegacijos vadovas atkreipė dėmesį, jog rengiamoje naujojoje konvencijoje praleidžiamas Tarptautinio kriminalinio teismo statuto 7 straipsnyje įrašytas lyties apibrėžimas. Valstybių praktikos ir juridinės nuomonės neremia kitokio lyties apibrėžimo. O be tokio apibrėžimo, pagrįsto biologine dviejų lyčių tikrove, būtų pakenkta pastangoms užkirsti kelią nusikaltimams, nuo kurių neproporcingai daug nukenčia moterys, pavyzdžiui, išžaginimams, seksualinei vergovei ir priverstinei prostitucijai, ir atsakingųjų patraukimui baudžiamojon atsakomybėn.
Remdamasi papildomumo principu Konvencija taip pat turi gerbti valstybių suverenumą, remtis svarbiais precedentais ir pabrėžti pačių valstybių pareigą vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už nusikaltimus savo teritorijoje, bendradarbiauti tarpusavyje išduodant nusikaltėlius ir teikiant pagalbą aukoms. Valstybėms, kurios panaikino mirties bausmę, turi būti leista neišduoti nusikaltėlių ten, kur jiems gali būti įvykdyta mirties bausmė. Visiems turi būti užtikrintas teisingas teismas. Joks asmuo neturėtų būti verčiamas sugrįžti ten, kur jis gali patirti kankinimus ir nežmonišką elgesį. Turi būti pabrėžtas ir įtvirtintas aukų orumas, įskaitant kompensacijas ir reintegraciją.
„Šventasis Sostas remia visuotinį, daugiašalį, teisiškai saistantį instrumentą dėl nusikaltimų žmoniškumui prevencijos ir baudimo už juos, kuris remiasi galiojančia paprotine teise, siekia užtikrinti kiekvieno žmogaus orumą, skatina tarptautinį bendradarbiavimą ir panaikina nusikaltėlių nebaudžiamumą“, – reziumavo Šventojo Sosto diplomatas. (RK / Vatican News)