Popiežiaus homilija. „Melskimės ištvermingai“
Ketvirtadienio Mišių Evangelijoje girdime Jėzaus palyginimą apie ištvermingą maldą. Jei vidurnaktį pasibelsime į bičiulio duris ir paprašysime duonos, jis jos mums duos. Jei ir nenorėtų duoti dėl bičiulystės, tai tikrai duos dėl to, kad mes ištvermingai prašome. Tad „prašykite, ir jums bus duota; ieškokite, ir rasite; belskite, ir jums bus atidaryta“, – sako Jėzus.
„Reikia drąsiai melstis, nes jei ko meldžiame, vadinasi – mums to reikia. Nemeldžiame nereikalingų dalykų. Dievas yra mūsų bičiulis. Jis apsčiai turi duonos. Jis turi visko, ko mums reikia. Jėzus mus moko ištvermingai melstis. Melstis ir nepaliauti. Prašykite, ir jums bus duota“.
Malda – tai ne burtininko lazdelė: sukalbu „Tėve mūsų“ ir iškart gaunu, ko paprašiau. Ne. „Malda – tai darbas. Darbas, kuriame reikia valios, ištvermės, ryžto. Nereikia gėdytis. Nes juk melsdamasis beldžiuosi į bičiulio duris. Dievas yra mano bičiulis ir galiu į bičiulį taip kreiptis. Malda turi būti pastovi, netgi įkyri. Atsiminkime šv. Moniką – kiek metų ji ištvermingai su ašaromis meldė savo sūnaus atsivertimo. Ir Viešpats galiausiai išklausė“.
Taip pat nebijokime, kad šitaip melsdamiesi atrodysime kaip įkyrūs vaikai. Vaikas verkdamas šaukia „aš to noriu“, „aš to noriu“ ir tėvai nusileidžia. Ar mūsų ištverminga malda nebus panaši į tokius vaikiškus reikalavimus? Į tai, pasak popiežiaus, pats Jėzus atsako šios dienos Evangelijoje: „Jei tad jūs, būdami nelabi, mokate savo vaikams duoti gerų daiktų, juo labiau jūsų Tėvas iš dangaus suteiks Šventąją Dvasią tiems, kurie jį prašo“.
„Dievas yra mūsų bičiulis ir jis mus duoda tik tai, kas yra gera. Dar daugiau: aš prašau jį pagalbos, o jis ne tik man padeda, bet ir apdovanoja Šventąja Dvasia. Dėl to gerai pagalvokime, kaip mes meldžiamės. Kaip papūgos? Ar tikrai meldžiu to, ko trokšta širdis? Ar kovoju su Dievu maldoje, kad jis man duotų tai, ko man tikrai reikia? Pasimokykime iš šios Evangelijos ištraukos, kaip reikia melstis“. (JM / VaticanNews)
