Popiežiaus homilija. Viešpats atėjo, yra su mumis ir ateis
Ką tik pradėtas advento liturginis laikotarpis tepadeda mums apvalyti, nuskaistinti mūsų atmintį; testiprina mūsų viltį ir tikėjimą būsimuoju susitikimu su Viešpačiu; tepadeda šiandien gyventi pagal tai, ką tikime.
Adventas – tai metas, kuriuo turime pamąstyti, ką mes iš tiesų minime per Kalėdas. Eglutė yra gražus simbolis, bet juk minime ne eglutę, o Jėzaus – įsikūnijusio Dievo Sūnaus – gimimą. „Gimė Viešpats, gimė mūsų vaduoti atėjęs Išganytojas. Mes džiaugiamės, tačiau kartu neišvengiame pavojaus paversti Kalėdas supasaulėjusia švente. Kai kontempliavimą, šeimos šventės ramybę, džiaugsmą dėl Jėzaus gimimo nustelbia pirkiniai, dovanos ir kiti panašūs dalykai, Jėzus užmirštamas, paliekamas vienas. Taip, mes žinome, kad jis gimė Betliejuje, bet mūsų gyvenime svarbiau kas kita... Adventas tebūnie proga apvalyti mūsų santykį su praeitimi, nuskaistinti mūsų atmintį.“
Adventas, sakė Pranciškus, tai ir proga apvalyti mūsų viltį, atsiminti, kad keliaujame į ateityje mūsų laukiantį galutinį susitikimą su Viešpačiu. „Viešpats, kuris gimdamas pas mus atėjo, sugrįš. Tikrai sugrįš ir mūsų paklaus: „Koks buvo tavo gyvenimas?“ Kiekvienas asmeniškai su juo susitiksime. Šiandien mes asmeniškai su Viešpačiu susitinkame Eucharistijoje. Dabar mes negalime su juo susitikti taip, kaip per pirmąsias Kalėdas prieš du tūkstančius metų. Aną susitikimą galime tik minėti. Tačiau kai jis sugrįš, tuomet susitiksime su juo asmeniškai. Dėl to ir turime nuskaistinti mūsų viltį.“
„Trečiasis matmuo – mūsų dabartis, kasdiena“, – sakė Pranciškus. „Turime būti budrūs. Budėjimas ir malda – tai svarbiausi advento žodžiai. Viešpats atėjęs pas mus istorijoje, gimęs Betliejuje, ateis laikų pabaigoje ir kiekvieno mūsų gyvenimo pabaigoje. Jis ir kiekvieną dieną pas mus ateina. Jis pas mus ateina kiekvienu mūsų širdį pasiekiančiu Šventosios Dvasios įkvėpimu.“ (JM / VaticanNews)
