Popiežiaus homilija. Melskimės drąsiai, iš visos širdies
Ketvirtadienio Mišių pirmasis skaitinys iš Išėjimo knygos kalba apie Mozės maldą. Iš Egipto į Pažadėtąją žemę keliaujanti Dievo tauta nusigręžė nuo savo Viešpaties ir pasigamino aukso veršį. Dievas įsiskaudino ir nori už tai savo tautą nubausti. Tačiau Mozė ištvermingai maldauja pasigailėti ir galiausiai Dievas atlyžta, atsisako ketinimo bausti tautą. Biblijoje yra daug tokių užtarimo maldos pavyzdžių, sakė popiežius. Visi esame girdėję Abraomo maldą, kad Dievas nesunaikintų Sodomos miesto. Tai tarsi derybos. Dievas iš pradžių sutinka nesunaikinti miesto, jei jame suras 50 teisiųjų, paskui – jei suras 40, jei suras 30, o galiausiai ir dėl dešimties teisiųjų sutinka pasigailėti miesto. Tačiau galiausiai paaiškėjo, kad vieninteliai teisieji buvo tik Abraomo giminaičiai ir tik jie buvo išgelbėti.
„Reikia nemenkos drąsos šitaip melstis“, – sakė popiežius. „Mes dažnai esame drungni. Kai mūsų prašoma: „Pasimelsk, nes aš turiu štai tokią bėdą“, mes atsakome: „Taip, taip, sukalbėsiu „Tėve mūsų“ ir „Sveika, Marija“, o galiausiai ir tai užmirštame“. Malda neturi būti tik nemąstant beriami žodžiai. Neturime melstis kaip papūgos. Tikroji malda – tai bendravimas su Viešpačiu. Jei mūsų prašoma užtarimo maldos, turime drąsiai kreiptis į Viešpatį. Turime melstis visa širdimi, visu savimi. Tokia turi būti užtarimo malda. Reikia drąsiai kreiptis į Viešpatį. Mums gali kartais kilti abejonių, ar tikrai Viešpats girdi mūsų maldą. Neabejokime. Mes turime Jėzų. Jis yra mūsų didysis užtarėjas.“
Jėzus, įžengęs į dangų, sėdi Tėvo dešinėje ir mus užtaria, sakė popiežius. Prieš kančią Jėzus Petrui pasakė, jog meldžiasi už jį, kad jo tikėjimas nesvyruotų.
„Jėzus mus užtaria. Jėzus ir šią akimirką už mus meldžiasi. O kai aš meldžiuosi, kai imu su Viešpačiu kalbėtis, jį įtikinėti, Jėzus priima mano maldą ir perduoda ją Tėvui. Jėzui nereikia nieko sakyti Tėvui. Jis tik parodo jam savo žaizdas. Tėvas mato žaizdas ir suteikia malonę. Kai mes meldžiamės, atsiminkime, kad meldžiamės su Jėzumi. Kai meldžiamės užtarimo malda, melskimės kaip Jėzus. Jis yra mūsų drąsa, jis tikrai ir šią akimirką mus užtaria.“
„Viešpats tesuteikia mums malonę nebijoti šitaip melstis, išmokti tokios užtarimo maldos“, – sakė Pranciškus, baigdamas homiliją. „Kai kas nors mus paprašo maldos, nesiribokime dviem paskubomis sukalbėtomis maldelėmis, bet melskimės rimtai, kartu su Jėzumi, kuris mus užtaria pas Tėvą“. (JM / VaticanNews)
