Popiežiaus homilija. Velnias mums pavydi ir dėl to nori mus pražudyti
Šios dienos pirmasis skaitinys iš Išminties knygos skelbia: „Žmogų ne mirčiai gi Dievas sutvėrė – jį savo esybės paveikslu padarė. Per velnio pavydą mirtis atsirado ir žudo kiekvieną, kas jam atsiduoda“ (Išm 2, 23–24). Velnias bando mūsų širdyse pasėti pavydo sėklą. Nuo pat žmogaus istorijos pradžios, nuo pat Kaino ir Abelio, pavydas yra viso kito blogio šaknis.
„Už viso blogio slypi tai, kas skatina jį daryti. Tai, ką mes vadiname gundymu. Susitaikinimo sakramente mes prisipažįstame, kad leidomės sugundomi daryti blogus darbus, kad kažkas paveikė mūsų širdį ir nukreipė mus į blogą kelią. Jaučiame, kad yra kažkas, kas nori pražudyti mūsų širdį, kas sėja blogį. Turime aiškiai suvokti, kad yra tas, kuris sėja pasaulyje blogį, kuris griauna.“
Visa tai jis daro iš pavydo, sakė Pranciškus. Ko gi jis mums pavydi? Velnias mums pavydį mūsų žmogiškosios prigimties. „Žinote, kodėl pavydi? Dėl to, kad Dievo Sūnus tapo vienu iš mūsų. Velnias negali to pakęsti.“
„Norėčiau“, – tęsė Pranciškus, – „kad visi pagalvotumėt: kodėl gi šiandien pasaulyje tiek neapykantos? Kodėl yra šeimų, kurios nesugeba taikiai sugyventi, kodėl tiek neapykantos mūsų miestuose, darbovietėse, politikoje? Visas šis blogis – tai vis jo darbas. Per velnio pavydą mirtis atėjo į pasaulį. Kai kas bando tvirtinti, kad velnio nėra, kad yra tik blogis, kurį sunku aiškiai apibrėžti. Tačiau Dievo Žodis aiškiai sako, kad velnias yra, Evangelija sako, kad jis gundė ir Jėzų. Jis yra, nepriklausomai nuo to, ar mes tikime, ar netikime.“
Melskime malonės tikėti į Jėzų Kristų, Dievo Sūnų, kuris tapo žmogumi, kad padėtų mums kovoti su velnio atneštu blogiu. Melskime jėgų atsispirti tam pavydo, melo ir neapykantos sėjėjui, baigė homiliją Pranciškus. (JM / VaticanNews)
