Ketvirtadienio ryto Mišios. Kad įveiktume baimę
Šv. Mišių, kurios tiesiogiai transliuojamos Vatican News ir kitais kanalais, homilijoje popiežius visus pakvietė savęs paklausti, kokie yra mūsų stabai ir kur juos slepiame.
Jis komentavo dienos Išėjimo knygos epizodą (žr. Iš 32). Iš Egipto išlaisvinta tauta greitai prarado kantrybę ir nesulaukusi Mozės, kuris ant kalno kalbėjosi su Dievu, kreipėsi į Aaroną: „Padirbk mums dievą, kuris mus vestų“. Aaronas vėliau taps Dievo kunigo, bet tą akimirką buvo kvailybės kunigas. Jis surinko iš visų auksą ir nuliejo veršį, kuriam aukojo aukas, prieš kurį nusilenkė ir netgi dėkojo už tai, kad išvedė iš Egipto.
„Jie sukeitė Dievo garbę su žolę ėdančio jaučio atvaizdu (Ps 106)“
Pasak popiežiaus, šiame pasakojame matome tam tikrą stabmeldystės nostalgiją Dievo tautoje, kuri nesvetima ir mums. Ir mes dažnai nesugebame sulaukti gyvojo Dievo, atsigręžiame į stabus. Pradedame entuziastingai, džiaugdamiesi atrasta laisve, bet vėliau linkstame į skundus. Iš Egipto pavergimo išlaisvinta tauta po kurio laiko pradeda skųstis dėl sunkaus gyvenimo dykumoje ir ilgėtis mėsos su svogūnais ir kitų patiekalų ant savo stalo. Jie pamiršo, kad tai buvo vergų stalas. Toks yra vienas iš stabmeldystės požymių: ji yra selektyvi, ji išryškina viena ir užtemdo kita.
Aukso veršis buvo nulietas iš to aukso, kurį izraelitai buvo gavę Viešpaties dėka. Iš Viešpaties dovanos pasigamino stabą. Taip atsitinka ir su mumis: kai pradedame tolti nuo Dievo ir kurtis naują stabą, tam naudojame Dievo dovanas. Kai kas galėtų pasakyti, jog stabų neturi, priešingai, turi Nukryžiuotąjį ant sienos arba Dievo Motinos atvaizdą. Tačiau stabus kuriame ir savo širdyje, ir tam naudojame tokias Dievo dovanas, kaip protas, valia, meilė. Dažnai šiuos stabus labai gerai mokame paslėpti, kaip kad Rachelė stabus išslapstė krepšiuose ir rūbuose, kad tėvas nepastebėtų.
„Šiandien norėčiau paklausti: koks mano stabas?“, – sakė popiežius. Visi jų turi. Kur ir kaip jį slepiu? Kaip jį garbinu? Pavyzdžiui, krikščioniškoje santuokoje sužadėtiniai turėtų pažadėti save vienas kitam Dievo akivaizdoje ir su Dievo malone, o kartais tai tampa tik mados ir gražių rūbų šou. Stabmeldystė iškraipo religingumą.
„Prašykime Viešpaties malonės pažinti savuosius stabus. Ir jei nesugebame jų išmesti, tai bent laikykime nuošaliai...“, – sakė popiežius. Ketvirtadienio šv. Mišių metu popiežius paragino dalyvavusius nuotoliniu būdu priimti dvasinę Komuniją, o pabaigoje suteikė eucharistinį palaiminimą. (RK / Vatican News)
