Popiežius: ganytojai telydi ir teguodžia Dievo tautą
„Šiomis dienomis vienijamės su sergančiaisiais, su šeimomis, su visais kenčiančiaisiais dėl šios pandemijos. Šiandien melskimės už ganytojus, kurie turi palydėti Dievo tautą dabartinės krizės sąlygomis. Viešpats jiems teduoda jėgų ir tepadeda surasti geriausias priemones. Drastiški sprendimai ne visada geri. Dėl to melskime, kad Šventoji Dvasia apdovanotų ganytojus sielovadiniu įžvalgumu, kad šventoji Dievo tauta neliktų viena. Dievo tauta visada tejaučia, kad ganytojai ją lydi, tejaučia Dievo žodžio, sakramentų ir maldos paguodą.“
Kasdienines Mišias už kenčiančius dėl koronaviruso popiežius Pranciškus pradėjo aukoti nuo šios savaitės pirmadienio. Jos pakeičia tradicines Mišias su žmonėmis, anksčiau po kelis kartu per savaitę aukotas Vatikano Šv. Mortos namų koplyčioje. Dabar popiežius aukoja Mišias kitiems žmonėms nedalyvaujant. Mišių tiesioginę transliaciją kiekvieną rytą 7 val. Romos laiku galima tiesiogiai sekti Vatican News portale (mažasis langelis ir nuoroda mūsų portalo pagrindinio puslapio viršuje dešinėje).
Aukodamas Mišias už visus sergančiuosius kelis kartus popiežius pridėjo ir specialią intenciją: penktadienį, kaip sakyta, už Bažnyčios ganytojus, ketvirtadienį – už valdančiuosius ir atsakinguosius už visuomenės gyvenimą, kurie šiais laikais turi priimti drastiškus sprendimus bendram labui, trečiadienį – už kalinius, kurie dabartinio sunkmečio sąlygomis jaučiasi labiausiai izoliuoti.
Šventojo Tėvo homilija
Abiejuose šios dienos skaitiniuose, sakė popiežius, slypi žinia apie Jėzaus kančią. Pirmasis skaitinys iš Pradžios knygos pasakoja, kaip išrinktosios tautos patriarcho Jokūbo sūnūs pardavė savo brolį Juozapą už dvidešimt sidabrinių šekelių. Evangelijoje girdime Jėzaus palyginimą apie žmogžudžius vynuogyno nuomininkus.
Dievas išsirinko tautą, sudarė su ja sandorą ant Sinajaus kalno. Žmonės turėjo saugoti šio nepaprasto išrinkimo atminimą, kiekvieną dieną ištikimai laikytis Dievo įsakymų. Jėzaus palyginime pasakojama, kas atsitinka, kai Dievas nori pamatyti savo tautos subrandintus vaisius. Šeimininkas panoro pamatyti užaugintus vaisius, bet vynininkai užmiršo, kad jie vynuogyno nuomininkai, o ne savininkai. Jie nutvėrė šeimininko atsiųstus tarnus, vieną primušė, antrą nužudė, trečią užmušė akmenims. Šeimininkas pasiuntė kitus tarnus, tačiau vynuogyno nuomininkai ir su šiais taip pat pasielgė. Galiausiai vynuogyno savininkas siuntė savo sūnų, bet nuomininkai užmušė ir sūnų, manydami, kad šitaip pasisavins jo palikimą.
Šis palyginimas, sakė popiežius, pasakoja žmogaus neištikimybės Dievui istoriją – neištikimybės išrinkimui, neištikimybės pažadamas, neištikimybės sandorai, neištikimybės Dievo dovanoms. Žmogus nenori suprasti, kad buvo dosniai apdovanotas, nenori pripažinti, kad tai, ką jis turi, yra gauta dovana. Tai labai rimta nuodėmė, sakė popiežius. Užmiršti, kad pats Dievas tapo mums dovana, kad pats save už mus paaukojo – tai nuodėmė.
Žmogus užmiršta Dievo dovanas, sandorą su Dievu jis sau aiškina taip, kaip jam patinka. Pasak Pranciškaus, iš tokios mąstysenos kyla ir klerikalizmas, kuris pirmiausiai yra ideologizuotas sandoros su Dievu suvokimas. Klerikalizmui nepriimtina, kad Dievas mus apdovanoja už dyką, be jokių mūsų nuopelnų, kad Dievas mums dovanoja malonę, išrinkimą, pažadus, sandorą, kad jis mums visiškai už dyką dovanoja savo apreiškimą, kad jis mums dovanoją patį save ir kad visa tai yra ne mums priklausanti nuosavybė, bet mūsų gautos dovanos.
„Šiandien prašykime Viešpatį malonės su dėkingumu priimti jo dovanas ir jomis dalytis su kitais, be sektantiškumo, ne kieta širdimi ir be klerikalizmo.“ (JM / VaticanNews)
