Popiežius prašo kunigų nešti Komuniją sergantiesiems
Popiežiaus aukotų šv. Mišių asamblėją antradienį sudarė tik keli žmonės, be kitų – su juo koncelebravę dvasininkai, skaitovai, patarnautojai, garso ir kamerų operatoriai. Paprastai popiežiaus Mišiose dalyvauja kelios dešimtys tikinčiųjų, tačiau dėl šiuo metu visoje Italijos teritorijoje įvestų griežtų viešo bendravimo apribojimų, visi žmonės kviečiami be rimtos priežasties neišeiti iš namų.
Popiežius prieš Mišias pasakė, kad jo Mišių intencija skirta kenčiantiems dėl koronaviruso ir slaugantiems ligonius. Be to, popiežius kreipėsi į dvasininkus su reikliu prašymu:
Viešpats gali tavo gyvenimą pakeisti iš raudona į baltą
Vakar Dievo Žodis mokė kaip atpažinti savo nuodėmes ir jas išpažinti ne vien protu, bet ir širdimi, gėdos jausmu – gėdos kaip kilniausio nusistatymo dėl mūsų nuodėmių Dievo akivaizdoje. Šiandien Viešpats prašo visų mūsų, nusidėjėlių, šnekėtis su Juo, nes nuodėmė mus uždaro mumyse pačiuose, ji paslepia mus arba tiesą apie mūsų nuodėmę mumyse. Panašiai kaip Adomui ir Ievai: kai nusidėjėlis susigėdija, jis ima slapstytis. O Viešpats šaukia: „ateikite, pasitarkime, pasišnekėkime apie tavo nuodėmę, tavo situaciją. Nebijokite, ateikite. Aš visą galiu pakeisti.“
Popiežius Pranciškus homilijoje Šv. Mortos namų koplyčioje kalbėjo apie pirmajame Mišių skaitinyje girdėtą pasakojimą iš Izaijo knygos apie Izraelio nuodėmingumą. Jame sakoma:
Klausykitės Viešpats žodžio, Sodomos valdovai, išgirskite, ko mūsų Dievas moko, jūs, Gomoros žmonės! Nusiplaukite ir būkite švarūs! Pašalinkite savo darbų blogį man iš akių, liaukitės darę pikta, mokykitės gera daryti. Atsidėkite teisingumui, padėkite engiamajam, užstokite našlaitį, ginkite našlės bylą“. Viešpats sako: „Eikit šen, drauge pasvarstykime: esate paraudę nuo nuodėmių, aš jus išbaltinsiu kaip sniegą. Nors jūsų nuodėmės ir yra raudonos it kraujas, jos gali tapti baltos kaip vilna. Jeigu jūs dėsitės į širdį ir paklusite, valgysite krašto gėrybes, bet jeigu atsisakote paklusti, sudoros jus kalavijas“. – Juk pats Viešpats kalbėjo! (Iz 1, 10. 16–20).
Viešpats kviečia atiduoti jam savo nuodėmes, tačiau visuomet gresia pavojus užmerkti akis: užuot nuėję pas Viešpatį su Juo išsikalbėti elgiamės tarsi būtume nenusidėjėliai. Viešpats dėl to pasmerkė rašto žinovus. Apie tai pasakoja antradienio Mišių Evangelija: „Jie viską daro, kad būtų žmonių matomi. Jie pasiplatina maldos diržus ir pasididina apsiaustų spurgus. Jie mėgsta pirmąsias vietas pokyliuose bei pirmuosius krėslus sinagogose, mėgsta sveikinimus aikštėse ir trokšta, kad žmonės vadintų juos 'rabi'.“
„Mes pratę savo širdies tiesą uždengti tuštybe, tačiau tuštybė niekuomet negydo. Tuštybė net nuodinga, ji užkrečia širdį, ją taip sukietina, kad liepia neiti pas Viešpatį, o pasilikti savimi!“
„Tuštybė kaip tik tinkamiausia vieta užsidaryti nuo kviečiančio Viešpaties. Nors Viešpaties kvietimas yra tėvo, brolio kvietimas. Jis ragina: ateikite, kalbėkimės. Aš galiu tavo gyvenimą pakeisti iš raudona į baltą.“
Popiežius užbaigė Mišių homilija raginimu, kad šis Viešpaties žodis būtų tikros maldos padrąsinimu: kad mūsų malda būtų tikra malda, joje atsispindėtų mūsų tikrovė, mūsų nuodėmė, mūsų vargas. (SAK / VaticanNews)