Nuncijus Sulpricijus spalio 14 d. bus paskelbtas šventuoju

Palamintasis Nuncijus Sulpricijus bus paskelbtas šventuoju spalio 14 dieną. Tai pranešė popiežius Pranciškus ketvirtadienį vadovaudamas eiliniai viešai konsistorijai dėl Nuncijaus Sulpricijaus kanonizavimo. Būsimą šventąjį konsistorijos dalyviams popiežiui, kardinolams, vyskupams ir palaimintojo kanoninės bylos atstovams pristatė kardinolas Angelo Amato, Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas.

Nuncijus Sulpricijus, Italijoje XIX amžiuje gyvenęs ir daug kentėjęs palaimintasis, buvo gilaus tikėjimo ir Dievo valiai pasišventęs jaunuolis, darbininkas.

„Šis jaunuolis spinduliuoja gyvenimo nekaltumu ir giliu dalyvavimu Kryžiaus slėpinyje“, sakė konsistorijoje kardinolas Amato, kuris iškėlė Nuncijaus šventumo pavyzdį jaunimui, ypač ryšium su būsimos Vyskupų sinodo asamblėjos jaunimo tikėjimo ir pašaukimo atpažinimo tema, kurią popiežius sušaukė Vatikane šį rudenį.

Nuncijus yra pavyzdys jaunuolio, „kuriam reikia bendravimo su Dievu. Tai – žmogus, kuris nepakelia dusinančio buvimo uždarame šio pasaulio  imanentiškume, bet savo pastangų bei dovanojimosi verpete ilgisi Dievo, pranoksta savo ribas šlovindamas Dievą ir kontempliuodamas Viešpatį jas išplečia“, sakė kardinolas prisimindamas popiežiaus Pranciškaus žodžius Apaštališkąjame paraginime „Gaudete et exsultate“ apie pašaukimą ir šventumą šiuolaikiniame pasaulyje.

Pal. Nuncijus Sulplicijus

Nuncijus gimė kalningoje Peskaros provincijos vietovėje Pescosansonesco, 1817 metų balandžio 13 dieną batsiuvio ir verpėjos šeimoje, tačiau dar būdamas vaiku neteko abiejų tėvų. Šešerių metų berniuką priėmė jo senelė iš motinos pusės, uoli katalikė, išmokiusi berniuką ieškoti Jėzaus Švenčiausiame Sakramente ir prašyti Dievo Gimdytojos Marijos globos per Rožinį. Netrukus mirė ir senelė. Likusį vieną berniuką priėmė dėdė šaltkalvis, tačiau jį išnaudojo įdarbindamas savo dirbtuvės kroviku, pavesdamas neproporcingai sunkius darbus. Nuncijus susirgo kaulų džiova ir buvo išvežtas gydytis į Neapolio ligoninę. Čia jį apsiėmė globoti karininkas, kuris našlaičiui atstojo tikrą tėvą.

Ligoninėje, kurioje paauglys priėmė labai lauktą pirmąją Komuniją, išryškėjo dvasinės dovanos, kuriomis Viešpats apdovanojo per ilgus patirtų kentėjimų metus. Tačiau liga sparčiai progresavo, Nuncijus mirė 1836 metų gegužės 5 d, būdamas 19 metų.

Pristatydamas pal. Nuncijų kardinolas Amato prisiminė jo beatifikacijos bylą. Jaunuolio krikščioniškas dorybes pripažino popiežius Leonas XIII 1890 metais, Nuncijų Sulpricijų iškeldamas kaip pavyzdį jaunimui.

Pal. Popiežius Paulius VI paskelbė Nuncijų Sulpricijų palaimintuoju 1963 metų gruodžio 1 d.

„Dievo tauta ne tik žavisi Nuncijumi Sulpricijumi dėl jo nuostabių dorybių, bet į jį kreipiasi kaip į malonių ir stebuklų užtarėją“, sakė kreipdamasis į popiežių Pranciškų kardinolas Amato. Jis priminė, kad Šventasis Tėvas neseniai patvirtino Kardinolų ir vyskupų eilinės sesijos sprendimą dėl įvykusio stebuklo ir įgaliojo Šventųjų skelbimo kongregaciją paskelbti apie tai dekretą.

Kanonizavimas spalio 14d.

Nuncijaus Sulpricijaus kanonizacija įvyks spalio 14 dieną, 28 eilinį liturginių metų sekmadienį, Vatikane vykstant jaunimui skirtam Vyskupų Sinodui. Vyskupų Sinodo asamblėjos tema: „Jaunimas, tikėjimas ir pašaukimo atpažinimas“ tęsis tris savaites, spalio 3-28 dienomis.

Tose pačiose kanonizavimo apeigose spalio 14 dieną šventaisiais bus paskelbti kiti penki palaimintieji: popiežius Paulius VI, Salvadoro kankinys arkivyskupas Oskaras Romero, italai kunigai Pranciškus Spinelli ir Vincentas Romano, ir vienuolė s. Kotryna Kasper. (SAK / Vatican News)