Popiežius meldėsi prie Marijos „Salus populi romani“ atvaizdo
Ruošdamasis išvykti į Lietuvą ir kitas Baltijos šalis, popiežius apsilankė Didžiojoje Mergelės Marijos bazilikoje Romoje, garsiojoje jos koplyčioje – Cappella Paolina – pasimeldė prie Marijos, „Salus populi Romani“ („Romos gyventojų gelbėtojos“) atvaizdo. Šventasis Tėvas į baziliką atvyko nelauktai anksti ketvirtadienio popietę, nors iki kelionės buvo likusi daugiau nei para; paprastai jau tradiciniu tapęs Pranciškaus apsilankymas ir malda prie „Salus populi Romani“ atvaizdo, tiek prieš keliones, tiek joms pasibaigus, įvyksta trumpai prieš ir po kelionių.
„Salus populi Romani“ – Marijos su kūdikiu – paveikslas yra priskiriamas prie stebuklingųjų Marijos ikonų ir yra minimas tarp penkių seniausių Marijos atvaizdų Romos mieste, kurie datuojami nuo V iki XII amžiaus. „Salus populi Romani“ pirmauja, nes ją romiečiai ypač pamėgo, prie jos prisirišę daugelis visų amžių popiežių. Paveikslui nuolatinę buveinę suteikusi Didžiosios Marijos bazilikos koplyčia – Cappella Paolina – taip pavadinta ją XVII šimtmečio pradžioje pastačiusio popiežius Pauliaus vardu. Popiežius Paulius V iškilmingai įkėlė paveikslą į koplyčios altorių kaip asmeninę padėką už įvairiuose sunkumuose patirtas Marijos malones.
„Salus populi Romani“ tituluojama „Sniegine“, šio tipo Marijos paveikslų kopijos pasklidusios po visą Europą, taip pat Lietuvos didžiojoje Kunigaikštystėje. Snieginės titulas kilęs iš Didžiosios Mergelės Marijos bazilikos, kurios pastatymas susijęs su Romoje stebuklingai rugpjūčio mėnesį iškritusiu sniegu, kuris nuklojo Romos Eskvilino kalvą. Pasak legendos, ketvirtojo amžiaus viduryje tuometinis Popiežius Liberijus susapnavęs Mergelę Mariją ir ji jo prašiusi pastatyti jai dedikuotą bažnyčią toje vietoje, kur bus po nakties pasnigę. Ir iš tikrųjų,- sako legenda,- pačiame vidurvasary, rugpjūčio 5-ąją, iškrito sniegas. Liberijus, kaip sapne jo prašė Mergelė Marija, toje vietoje pastatydino jai dedikuotą bažnyčią. Vis dėlto, pirmosios bažnyčios, dedikuotos Dievo Motinai, statymą labiau paskatino ne popiežiaus sapnas ir sniego stebuklas, bet Efezo visuotinis Bažnyčios susirinkimas, kuris paskelbė, kad Mergelę Mariją galima ir reikia vadinti Theotokos - Dievo Motina. Liberijaus bazilika yra pirmoji Marijai dedikuota bazilika visame Vakarų pasaulyje.
Marija „Salus populi Romani“, „Romos gyventojų gelbėtoja“ yra odigitrijos rūšies ikona, o tai reiškia, kad Marija atvaizduota tam tikroje pozoje, kuria parodo kitiems savo sūnų: ji ant rankų laiko kūdikį, kuris viena ranka laimina, o kitoje laiko knygą.
Prie Marijos „Salus populi Romani“ paveikslo įvyko daugelis svarbių Romos Bažnyčios gyvenimo įvykių: 1931 metais minit Efezo susirinkimo tūkstantis penkišimtąsias metines popiežius Pijus XI paskelbė neeilinį Marijos kongresą „Salus populi Romani“ garbei. Pijus XII pagerbė „Salus populi Romani“ 1950 metais paskelbus Marijos ėmimo į Dangų dogmą, o 1954 metais, minint Marijos metus, karūnavo „Salus populi Romani“ paveikslą. Šv. Jonas Paulius II pavedė Marijos „Salus populi Romani“ paveikslą jaunimui 2000 metais Romoje surengtos Pasaulinės jaunimo dienos proga. Nuo tada Marijos „Salus populi Romani“ paveikslas visuomet lydi Pasaulinės Jaunimo dienos Kryžių į piligriminės keliones po visą pasaulį. (SAK / Vatican news)
