Popiežiaus homilija mafijos nužudyto kunigo atminimui Palerme
Pranciškus kalbėjo apie tai, kas yra pergalė ir kas yra pralaimėjimas, remdamasis evangeliniu paradoksu – „Kas myli savo gyvybę, ją pražudys“ ir kas jos „nekenčia“, išgelbės amžinajam gyvenimui. ( žr. Jn 12,25). Kaip suprasti šiuos žodžius? Gyvenimą tikrai reikia mylėti, o ne nekęsti, nes tai yra Dievo dovana. Tačiau tai, kas tampa pralaimėjimu, yra meilė tik savo gyvenimui ir tik savo dalykams.
Imti ar duoti
Reklama mums bando įkalti priešingai: kas gyvena dėl savęs, didina savo pelnus, pilnai patenkina savo poreikius, tas yra laimintis pasaulio akyse. Jėzus su tuo nesutinka ir tai apverčia: gyvenantis dėl savęs rizikuoja prarasti ne vien kažką, bet visą gyvenimą, o dovanojantis save atranda gyvenimo prasmę ir laimi.
Tad pasirinkimas yra toks: meilė arba egoizmas. Egoistas galvoja tik apie rūpinimąsi savo gyvenimu ir prisiriša prie daiktų, galios, malonumo. Tai velniui atviros durys. Jis tikina, kad viskas gerai, bet iš tiesų širdis yra nujautrinama. Šitas kelias visada užsibaigia blogai: liekama vienišais, su tuštuma viduje, - sakė popiežius. Tarsi grūdas, kuris krito į žemę ir neatsivėrė. Kad duotų vaisių, reikia kad apmirtų ir atsivertų. Tai didelė iliuzija, kurią reikia įveikti: pinigai ir galia neišlaisvina žmogaus, bet jį pavergia. Turėti nuolatos tampa norėti: po vieno daikto norisi kito, naujo, dar kito ir taip be pabaigos. Tai bjauri priklausomybė: yra pučiamasi tol, kol susprogstama. Tikrasis kelias yra nuolanki meilė: ji iš tiesų išlaisvina, suteikia ramybę ir džiaugsmą. Todėl tikroji galia ir valdžia, pagal Dievą, yra tarnystė.
Meilės šviesa yra švelni
Tokia evangeline logika, ne vien žodžių, bet ir gero sėjimu, pasak popiežiaus, gyveno palaimintasis Pino Puglisi: gyventi ne sau, bet dovanoti gyvenimą, priešingai nei mafija, kuri lygiai prieš 25 metus pasiuntė žudikus juo atsikratyti. Popiežius citavo vieno iš jų – šiuo metu atgailaujančio ir bendradarbiaujančio su teisėsauga – liudijimą, jog kunigas, kai žudikai pasakė ko atėjo, nusišypsojo taip, kad ši šypsena įstrigo jo atmintyje, „joje buvo šviesa“. „Kunigas Pino buvo bejėgis, tačiau jo šypsena perteikė Dievo stiprybę: ne akinančią, tačiau malonią šviesą, kuri paliečia ir nuskaidrina širdį. Tai meilės, dovanos, tarnystės šviesa“, - sakė popiežius, pridurdamas kaip mums reikia tokių „šypsenos kunigų“, „šypsenos krikščionių“.
Pasak jo, kun. Puglisi žinojo kuo rizikuoja, tačiau taip pat ir tai, kad tikrasis pavojus nėra rizika, o gyvavimas tarp patogumų, daiktelių ir kompromisų. Tegu Dievas mus išlaisvina nuo tokio menko, susitaikėliško gyvenimo, nuo manymo, jog esame teisūs, kai nedarome nieko prieš neteisybę.
Popiežius mafijozams: atsiverskite!
Popiežius kreipėsi ir į mafijozus, kurie neretai save pristato garbingais ir tikinčiais žmonėmis. Tačiau sakyti „tikiu Dievą“, kai nekenti brolio yra veidmainystė (žr. 1 Jn 4,20). Mafijozas sako – „ar tu nežinai kas aš toks?“, kai krikščionis sako – „man reikia tavęs“. Kai mafijozas sako „man už tai užmokėsi“, krikščionis meldžia „Dieve, padėk man mylėti“.
Todėl mafijozams sakau: pasikeiskite! Nustokite galvoti apie save ir pinigus, atsiverskite į tikrąjį Jėzaus Kristaus Dievą! Kitaip pats jūsų gyvenimas bus prarastas ir taps blogiausiu iš pralaimėjimų, - pasakė popiežius, dar kartą jiems priešpastatydamas kunigo Puglisi liudijimą ir „tikėjimo pergalę, kuri gimsta iš kankinystės papiktinimo“. Gražaus ir pergalingo gyvenimo raktas yra gyvenimo dovanojimas. Pasirinkime ir mes gražų gyvenimą. (RK / Vatican News)
