Popiežius Pranciškus priėmė Pietų Korėjos prezidentą
Spalio 18-ąją popiežius Pranciškus audiencijoje priėmė Pietų Korėjos Respublikos prezidentą Mooną Jae-iną su palyda. Kaip įprasta oficialių vizitų metu, vėliau politikas susitiko su kardinolu Pietro Parolinu, Popiežiaus valstybės sekretoriumi, ir arkivyskupu Paulu Gallagheriu, Sekretoriumi santykiams su valstybėmis, praneša Šventojo Sosto spaudos salė. Jos komunikate pažymima, jog abi šalys konstatavo gerus tarpusavio santykius, paminėtas Katalikų Bažnyčios indėlis ugdymo, sveikatos apsaugos ir socialinėje srityse, parama korėjiečių dialogui ir susitaikymui, priduriant, jog ir toliau kartu bus remiama kiekviena taikai ir vystymuisi Korėjos pusiasalyje naudinga iniciatyva.
Į Vatikaną beveik kiekvieną savaitę atvyksta valstybių ir vyriausybių vadovai, tačiau Pietų Korėjos Respublikos prezidento Moono Jae-ino apsilankymas išsiskiria iš jų. Šio išskirtinumo priežastis yra geopolitiniai pokyčiai Korėjos pusiasalyje ar bent jau viltis, kad jie prasidėjo, po Šiaurės Korėjos totalitarinio režimo lyderio Kimo Jong-uno susitikimų su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, trijų susitikimų su Pietų Korėjos vadovu Moonu Jae-inu, pokalbių su Kinijos, Japonijos ir Rusijos derybininkais, pažadų atsisakyti branduolinių ginklų ir grasinimų, taip pat kelių konkrečių žingsnių mažinant karinę įtampą.
Galima pridurti, kad konfliktas Korėjos pusiasalyje yra vienas iš tų, kurie jau dešimtmečiais įtakoja didžiulių geografinių regionų ir juose gyvenančių tautų gyvenimą bei ateitį, panašiai kaip daugiau nei pusę amžiaus trukęs ir pagaliau realiai sprendžiamas Kolumbijos pilietinis karas ar Izraelio ir Palestinos situacija, kurioje, priešingai – pažangos maža.
Vasario 17 d. šv. Petro bazilikoje buvo aukotos specialios šventosios Mišios už taiką Korėjos pusiasalyje, kuriose dalyvavo ir prezidentas Moon Jae-in, kuris yra katalikas: ne vien vardu, bet ir darbais, kaip liudija jo ilgametė narystė katalikų Bažnyčios Pietų Korėjoje Teisingumo ir Taikos komisijoje bei Žmogaus teisių komisijoje.
Prieš šventąsias Mišias prezidentas Moon Jae-in kreipėsi į jų dalyvius, dėkodamas už popiežiaus Pranciškaus, Šventojo Sosto ir daugybės kitų maldą bei konkrečią pagalbą siekiant taikos bei pažangos.
„Pamatę Katalikų Bažnyčios atsidavimą demokratijai, žmogaus teisėms ir žmonių gerovei, korėjiečiai pradėjo gerbti katalikų tikėjimą kaip pavyzdinį“, – pridūrė jis, priminęs tiek korėjiečius kankinius, tiek katalikų pastangas dėl silpnųjų ir neturtingųjų mūsų dienoms artimesnėje istorijoje, kaip ir nuolatinį Bažnyčios drąsinimą bei pagalbą nepamesti iš akių ir nepamiršti taikos.
Šv. Mišių homilijoje kardinolas Pietro Parolin, Popiežiaus valstybės sekretorius, sakė, jog visi geros valios žmonės žino, kad „taika kuriama kasdieniais pasirinkimais, rimtu įsipareigojimui teisingumui ir solidarumui, žmogaus asmens teisių ir orumo stiprinimu, ypač rūpinimusi vargšais“. Tačiau, primena jis, taika yra gilesnė tikrovė nei politiniai susitarimai ir socialinės programos. Taika taip pat yra širdies nusistatymas ir, krikščioniškoje perspektyvoje, „dvasinis slėpinys“. Tam, kuris tiki, taika yra Dievo dovana, kuri, kaip žadėta Kristaus, suteikiama iš aukšto. Tokia taika teka iš paties tikėjimo realizmo: Dievas nėra abstrakti idėja, tolima Būtis, bet kiekvienos dienos bendrakeleivis.
Prašykime Viešpatį malonės, - meldė kardinolas Parolin specialiose Mišiose už taiką Korėjos pusiasalyje, – kad taikos paieškos būtų mums misijos šiandienos pasaulyje dalis, pasitikint slėpininga Kristaus kryžiaus ir jo prisikėlimo galia. Padedant Dievui įmanoma atleisti, pasirinkti brolybę tarp tautų ir taikos horizontą. (RK / Vatican News)
