Popiežiaus bendroji audiencija. „Ne turėti, bet mylėti“
„Kai girdime šį įsakymą, iškart pagalvojame apie vagystės blogį ir apie pareigą gerbti nuosavybę. Iš tiesų nėra pasaulyje nė vienos kultūros, kuri pateisintų vagystę ir kėsinimąsi į kito nuosavybę.“
Pasak popiežiaus, nors ginti nuosavybę yra visiškai natūralu ir teisėta, vis dėlto Dievo Žodis „Nevok“ turi būti interpretuojamas platesniame krikščioniškajame kontekste. „Bažnyčios socialinis mokymas kalba apie visuotinę žemės gėrybių paskirtį. Ką tai reiškia? Paklausykime, ką sako Katekizmas: „Pradžioje Dievas žemę su jos gėrybėmis patikėjo žmonėms tvarkyti bendrai, kad jie ja rūpintųsi, savo triūsu užvaldytų ir naudotųsi jos vaisiais. Sukurtosios gėrybės skirtos visai žmonijai“ (KBK 2402) ir „Gėrybių visuotinė paskirtis yra pirminė, net jei bendrojo gėrio labui gerbtina ir privati nuosavybė, teisė į ją bei naudojimąsi ja“ (2403).
„Dievo sukurtas pasaulis nėra vienodas. Skiriasi gyvenimo sąlygos, kultūros, savaime atsiranda poreikis vieni kitiems padėti. Pasaulyje yra pakankamai daug resursų, kad būtų galima patenkinti visų žmonių pagrindinius poreikius. O vis dėlto, – sakė popiežius, – daug žmonių gyvena skandalingame skurde, o turimi resursai neprotingai eikvojami. Bet juk pasaulis yra vienas! Žmonija yra viena! Šiandien pasaulio turtai yra mažumos rankose, o daugybė žmonių skursta. Žmonės badauja ne dėl to, kad trūksta maisto. Anaiptol! Labai dažnai maistas naikinamas vien dėl to, kad nereikėtų nuleisti kainos. Trūksta ne maisto, bet laisvos ir toliaregės ekonomikos, kuri gerai numatytų poreikius ir pasirūpintų teisingu, solidariu paskirstymu. Kiek toliau Katekizme skaitome: „Todėl žmogus, tomis gėrybėmis naudodamasis, į teisėtai jam priklausančius išorinius dalykus turi žiūrėti ne vien kaip į savus, bet drauge ir kaip į bendrus ta prasme, kad jie galėtų būti naudingi ne vien jam, bet ir kitiems žmonėms“ (2404).“
Tad, sakė popiežius, įsakymas „Nevok“ – tai ne tik draudimas nesikėsinti į kito nuosavybę. Jo prasmė kur kas platesnė. „Gėrybių turėjimas jų savininką daro apvaizdos turtų valdytoju, turinčiu juos gausinti ir jais dalytis su kitais žmonėmis, pirmiausia su savo artimaisiais“ (2404), moko Katekizmas.
„Nieks nėra vienvaldis žemės gėrybių šeimininkas“, – sakė Pranciškus. „Mes esame jų valdytojai. Nuosavybė – tai atsakomybė. Bet koks nesiskaitymas su Dievo apvaizdos nustatyta tvarka lygus išdavystei. Vienintelis dalykas, kurį galiu tikrai laikyti savu, yra tai, ką padovanoju kitiems. Tai matas, kuriuo matuojame sugebėjimą valdyti mums patikėtas gėrybes. Jei moku dalytis, jei sugebu dovanoti, jei esu atviras, tuomet mano turtas yra ne tik tai, ką turiu, bet ir mano liudijamas dosnumas“. Ir priešingai: „jei nesugebu dovanoti, tuomet ne aš turiu tą nepadovanotą dalyką, bet jis turi mane, aš esu jo vergas. Nuosavybė visada tebūnie suvokiama kaip galimybė kūrybingai ją dauginti ir dosniai dalytis, o tuo pat metu ugdyti savyje meilę ir laisvę“.
„Pats Kristus, „nors turėdamas Dievo prigimtį, godžiai nesilaikė savo lygybės su Dievu, bet apiplėšė pats save, priimdamas tarno išvaizdą“ (Fil 2,6–7), kad mes taptume turtingi per jo neturtą (plg. 2 Kor 8,9). Žmonija visaip rūpinasi kuo daugiau turėti, o Dievas mus išgano tapdamas neturtingas“.
Tikrasis turtas yra ne materialinės gėrybės, bet meilė, – pridūrė popiežius ir pakartojo savo pamėgtą metaforą: „Velnias į žmogaus gyvenimą įlenda per kišenę“. „Pirmiausia pinigai, paskui meilė pinigams, troškimas vis daugiau jų turėti, o galiausiai tuštybė ir puikybė. Taip velnias veikia mumyse. Durys, pro kurias mes jį įsileidžiame, yra kišenė“.
„Brangieji broliai ir seserys, dar kartą Jėzus Kristus mums atskleidžia Rašto prasmę. „Nevok“ reiškia mylėk savo turtais, pasinaudok turimomis priemonėmis, kad labiau mylėtum. Tuomet tavo gyvenimas bus prasmingas, o nuosavybė bus tikra dovana. Gyvenimas mums duotas ne tam, kad turėtume, bet kad mylėtume“. (JM / VaticanNews)
