Popiežius priėmė Eucharistinių kongresų komitetą
„Ką reiškia švęsti Eucharistinį kongresą šiuolaikiniame daugiakultūriame mieste, kuriame Evangelija nustumta į pašalį, o religinė tapatybė praradusi svarbą?“, – klausė popiežius. „Reiškia, bendradarbiaujant su Dievo malone, skleisti malda ir darbais „eucharistinę kultūrą“, tai yra mąstyseną ir veiklą, paremtą Sakramentu, bet suprantamą ir tiems, kas nepriklauso Bažnyčiai. Sergančioje abejingumu, susiskaldžiusioje ir užsidariusioje Europoje krikščionys kas sekmadienį kartoja labai paprastą, bet iškalbų dalyką – susirenka vardan Viešpaties ir skelbia, kad jie vienas kitam yra broliai. Kartojasi stebuklas: Žodžio klausymasis ir dalijimasis Duona kiekvieną, net ir mažiausią bendruomenę, paverčia Viešpaties Kūnu, jo šventove pasaulyje. Eucharistijos šventimas tampa „inkubatoriumi“, ugdančiu eucharistinei kultūrai būdingus gestus ir laikyseną“, – sakė popiežius.
Toliau neilgoje kalboje popiežius paaiškino, kas yra „eucharistinė laikysena“. Pasak Pranciškaus, tai kasdienis tikinčiojo gyvenimas, vadovaujantis trimis pagrindinėmis vertybėmis – bendryste, tarnavimu ir gailestingumu.
* * *
Tarptautinių eucharistinių kongresų tradicija siekia devynioliktąjį amžių. Pirmasis buvo surengtas Prancūzijos Lilio mieste 1881 m. Nuo to laiko, maždaug reguliariais dvejų – trejų metų tarpais, išskyrus pasaulinių karų pertraukas, jie rengiami vis kitame mieste. Pirmieji septyni kongresai vyko Europos miestuose. Aštuntasis 1893 m. vyko Jeruzalėje. Po to tris dešimtmečius kongresai vyko Europoje. 28-sis kongresas 1926 m. buvo surengtas Čikagoje. Nuo tada kongresai vykdavo maždaug proporcingai visuose žemynuose. Paskutinis – 51-sis Tarptautinis eucharistinis kongresas 2016 m. buvo surengtas Filipinų Cebu mieste, o 52-sis 2020 m. vyks Vengrijos sostinėje Budapešte. (JM / VaticanNews)
