Popiežius Panamoje: malda už Venesuelą ir aukas Filipinuose
Pirmiausia jis priminė sekmadienį minėtą tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną. „Mums reikia gyvo praeities, buvusių tragedijų atminimo, reikia mokytis iš tamsiųjų istorijos puslapių, kad niekada nebegrįžtume atgal ir nepadarytume tokių pačių klaidų. Stenkimės nenuilsdami saugoti teisingumą, auginti darną, palaikyti santarvę, kad būtume taikos instrumentais, geresnio pasaulio kūrėjais“.
Popiežius paminėjo labai įtemptą ir sudėtingą situaciją Venesueloje, apimtą humanitarinės ir politinės krizės, kuri jau pražudė dešimtis gyvybių. Daug kas išreiškė nerimą, taip pat ir Venesuelos katalikų ganytojai, jog jei krizė gilės, susirėmimai gali tapti tikru brolžudišku pilietiniu karu, kuris šalį įstums į dar gilesnę tragediją.
„Čia, Panamoje, daug galvojau apie venesueliečių tautą, su kuria jaučiu ypatingą vienybę šiomis dienomis. Šioje sunkioje šiuo metu išgyvenamoje padėtyje prašau Viešpaties, kad būtų ieškomas ir pasiektas taikus bei teisingas krizės sprendimas, gerbiantis žmogaus teises, siekiantis tik visų Venesuelos gyventojų gėrio. Jus kviečiu melstis, užtarimą patikėdamas Coromoto Dievo Motinai, Venesuelos Globėjai“, – meldė Pranciškus.
Jis taip pat paminėjo savaitgalį iš Filipinų atskriejusią žinią apie teroristinį aktą Jolo apaštaliniame vikariate. Jolo miestas yra Sulu saloje, kuri priklauso Mindanao regionui. Didžioji dalis filipiniečių yra katalikai, bet Mindanao regione yra stipri musulmonų bendruomenė, kuri jau daug metų trokšta autonomijos. Už tokią autonomiją balsuota kaip tik šiomis dienomis surengtame referendume.
Separatistiniai motyvai Mindanao regione susiliejo su ekstremistiniais. Gyvuoja kelios islamistų grupuotės, kurios politinį separatizmą motyvuoja kova prieš „klaidatikius“. Didžiausia islamistų ekstremistų grupuotė Abu Sayyaf 2017 metais prisiekė ištikimybę „Islamo valstybei“, kurios paskutiniai likučiai šiuo metu vis dar kaunasi Sirijoje. „Islamo valstybė“ prisiėmė atsakomybę už ataką Filipinuose, nors, kol nėra galutinių įrodymų, tai gali būti tik troškimas deklaruoti apie esą vis dar turimą galią pasaulyje.
Šv. Karmelio Dievo Motinai dedikuotoje Jolo katedroje įvykdytas dvigubas sprogimas: vienas katedros viduje, o kitas išorėje. Abu sprogimai, paskutiniais duomenimis, nusinešė 20 gyvybių: penkiolikos tikinčiųjų ir penkių kareivių, kurie saugojo katedros prieigas referendumo metu. Apie šimtas žmonių buvo sužeista. Jolo apaštalinis vikaras, kuris atakos dienomis buvo išvykęs į Filipinų sostinę, pranešė, jog tarp žuvusiųjų yra kai kurie labai atsidavę tikintieji, užėmę įvairias pareigas parapijoje, atėję į ryto pamaldas nepaisant įtampos. Bombos buvo susprogdintos šv. Mišių viduryje.
„Kristui ir Mergelei patikime šį sekmadienį Jolo katedroje, Filipinuose, teroro akto, įvykdyto tuo metu, kai buvo švenčiama Eucharistija, aukas. Pakartoju griežčiausią tokios prievartos, lėmusios naują gedulą šioje krikščionių bendruomenėje, pasmerkimą, meldžiu už žuvusius ir sužeistuosius. Viešpatie, taikos kunigaikšti, atversk smurtautojų širdis ir suteik to regiono gyventojams ramų sugyvenimą“, – meldė popiežius.
Kitu sakiniu jis priminė kitą teroro aktą, sausio 17-ąją įvykdytą Kolumbijos sostinėje Bogotoje: savižudis susprogdino sprogmenų prikrautą automobilį prie policijos mokyklos, pražūdamas pats ir pražudydamas dar 21 asmenį, daugiausia jaunus kadetus. Popiežius kiekvieną iš jų paminėjo vardu, melsdamas ramybės jiems ir visai Kolumbijai, kuri stengiasi užnugaryje palikti pusę amžiaus trukusį pilietinį karą.
Popiežius taip pat paminėjo tragediją Brazilijos Minas Gerais valstijoje. Pro užtvankas prasiveržęs vanduo ir purvo masė, pirmadienio duomenimis, pražudė mažiausiai 58 žmones, dar trys šimtai yra laikomi „dingusiais be žinios“, tad didelė tikimybė, kad žuvusių skaičius augs. Dar neįvertintos ekologinio užteršimo pasekmės ir kaina. Minėtas užtvankas buvo pastatčiusi iškasenų industrija. Jų avarijos nėra naujiena, nes jos dažnai neatitinka saugumo standartų. Popiežius Pranciškus meldė už žuvusius, už sužeistus, už nukentėjusius ir jų šeimas. Užuojautą jis išreiškė ir neseniai įvykusios avarijos Hidalgo valstijoje Meksikoje aukų artimiesiems bei sužeistiesiems.
Vienas iš paskutinių popiežiaus Pranciškaus gestų „Gerojo samariečio“ namuose buvo keturių akmenų palaiminimas. Šie akmenys bus įstatyti į keturių panašių pagalbos centrų, iškilsiančių Jamaikoje, Argentinoje, Paragvajuje ir pačioje Panamoje, pamatus. Pietų Šventasis Tėvas grįžo į apaštalinę nunciatūrą, kurioje nakvojo viso savo vizito Panamoje metu. Pavakare jis išvyko į paskutinį susitikimą prieš kelionę atgal į Romą – į susitikimą su tūkstančiais PJD savanorių. (RK / Vatican News)
