Popiežius Rumunijoje: visuomenės gyvenimui reikia sielos ir širdies
Popiežius privačiai susitiko su prezidentu, po to – su vyriausybės vadove. Didžiojoje rūmų salėje įvyko susitikimas su Rumunijos politikais, kultūros ir pilietinės visuomenės atstovais bei su šalyje akredituotais diplomatais. Čia visų rumunų vardu popiežių pasveikino prezidentas. Atsakydamas į sveikinimą, popiežius Pranciškus pasakė pirmąją šios kelionės kalbą.
Kreipdamasis į Rumunijos valdžios ir visuomenės atstovus popiežius pirmiausia paminėjo savo pirmtako – šv. Jono Pauliaus II apsilankymą Rumunijoje prieš 20 metų, kai Rumunija buvo dar neseniai nusikračiusi komunistų režimo. Dabar Rumunija priklauso Europos Sąjungai, o šį pusmetį pirmininkauja Europos Sąjungos tarybai.
Praėjo trys dešimtmečiai nuo to meto, kai Rumunija išsivadavo iš režimo, kuris buvo suvaržęs piliečių ir tikinčiųjų laisvę, šalį izoliavęs nuo kitų Europos kraštų, įvaręs į ekonominę stagnaciją, užsmaugęs žmonių kūrybingumą. Rumunija daug nuveikė kurdama demokratiją ir politinį bei socialinį pliuralizmą, pripažindama religijos laisvę, sugrįždama į tarptautinės bendruomenės gyvenimą. „Drąsinu jus tęsti darbą, konsoliduoti struktūras ir institucijas, kurios turi ne tik patenkinti piliečių lūkesčius, bet turi stimuliuoti ir sudaryti sąlygas, kad galėtų pasireikšti visas jūsų tautos turimų sugebėjimų potencialas“, – sakė popiežius. „Reikia taip pat pripažinti, kad naujos eros atneštos permainos kartu su pozityviais laimėjimais sukėlė ir sunkumų bei ne visada paprastai suvaldomų socialinių pasekmių. Visų pirma galvoju apie migracijos reiškinį. Keli milijonai žmonių paliko namus ir tėvynę ieškodami darbo ir naujų oraus gyvenimo galimybių. Galvoju apie ištuštėjusius miestelius, iš kurių išvyko nemaža dalis gyventojų. Galvoju apie šio reiškinio poveikį gyvenimo kokybei, apie susilpnėjusias kultūrines ir dvasines šaknis, kurios praeityje jums padėjo pasipriešinti sunkumams. Su pagarba atsimenu daugybę Rumunijos dukterų ir sūnų, kurie savo pasiaukojimu, savo dvasinio paveldo vertybėmis, savo darbu praturtina šalis, į kurias emigravo, kurie stengiasi padėti tėvynėje pasilikusiems savo šeimų nariams.“
Pasak popiežiaus, siekiant spręsti dabartinio meto problemas, ieškant veiksmingų sprendimų ir resursų jiems įgyvendinti, būtinas visų politinių, ekonominių, socialinių ir dvasinių jėgų geranoriškas sutartinis veikimas. Reikia keliauti visiems kartu, atsimenant, jog valstybei yra suteikta atsakinga ir kilni misija rūpintis tautos gerove. Keliavimas kartu – tai istorijos kūrimo būdas. Tam reikia sugebėjimo kilniai atsisakyti dalies savo pozicijų ir specifinių interesų vardan platesnio projekto, siekti darnos, kuri padėtų visiems kartu saugiai pasiekti bendrai užsibrėžtus tikslus. Popiežius pabrėžė, kad gerovės siekimo projekte deramas dėmesys turi būti skiriamas silpniausiems visuomenės nariams. Pagal tai, kaip atsižvelgiama į jų teises, galima vertinti viso visuomenės gyvenimo kokybę. Kuo labiau visuomenė rūpinasi silpniausiųjų likimu, tuo labiau apie tokią visuomenę galima sakyti, kad ji yra civilizuota visuomenė, sakė popiežius.
Darniam vystymuisi ir solidariam visuomenės gyvenimo tvarkymui negana vien išmanyti ekonomines teorijas ar turėti profesinių įgūdžių joms įgyvendinti, bet reikia visų visuomenės jėgų jautrumo bendram gėriui. Reikia, kad visuomenės gyvenimas turėtų širdį ir sielą. Popiežius sakė, kad šioje srityje krikščionių Bažnyčios ir bendruomenės gali savo specifiniu indėliu prisidėti prie bendro gėrio kūrimo. Taip pat ir Katalikų Bažnyčia nori, bendradarbiaudama su kitais, tarnauti žmogaus asmens orumui ir visos visuomenės gerovei.
Rumunijoje sakytą pirmąją kalbą popiežius baigė linkėdamas visai šaliai ir jos gyventojams taikos ir gerovės, melsdamas Dievo palaiminimo ir Švenčiausiosios Mergelės Marijos užtarimo. (JM / VaticanNews)
