Šventoji Dvasia – darna mumyse ir tarp mūsų
„Po penkiasdešimties neramių dienų mokiniai sulaukė Sekminių“, – sakė popiežius pradėdamas Mišių homiliją. „Jėzus prisikėlė, mokiniai džiaugėsi jį matydami ir jo klausydamiesi, valgė kartu su juo, tačiau tuo pat metu jie buvo neramūs, abejojantys ir bailūs. Tik gavę Šventąją Dvasią jie išsivadavo iš visų rūpesčių. Dabar jau jie bebaimiai, jų nebaugina persekiojimai ar net mirties pavojus, jie drąsiai skelbia Kristų visiems žmonėms.“
Taip Šventoji Dvasia perkeitė apaštalus. Taip ji veikia ir kiekvieno žmogaus ir visos tikinčiųjų bendruomenės gyvenime. Kaip ji tai daro? Visų pirma, sakė popiežius, turime atsiminti, kad Šventoji Dvasia – tai ne kokia nors abstrakti jėga, bet konkretus asmuo. Ji ateina pas žmogų, tampa jam artima ir perkeičia jo gyvenimą.
Šventoji Dvasia sukuria darną žmogaus viduje. Kristaus mokiniams labai reikėjo tokio vidinio pasikeitimo. Jie savo akimis matė prisikėlusį Jėzų, tačiau vien matymo nepakako, bet reikėjo pasikeitimo širdyje. Negana žinoti, kad jis prisikėlė, bet reikia gyventi Kristaus prikeltų žmonių gyvenimą. Tai įmanoma tik Šventosios Dvasios dėka. Jėzus gyvena mumyse ir mes savo viduje keliamės naujam gyvenimui. Jėzus apaštalams ir mums visiems sako: „ramybė jums“ ir dovanoja Šventąją Dvasią. Jėzaus dovanojama ramybė mūsų neišvaduoja iš problemų, bet apdovanoja mus laisve, kad patys sugebėtume jas spręsti.
Šventoji Dvasia taip pat kuria darną tarp žmonių, sakė popiežius. Jos dėka mes esame Bažnyčia – iš skirtingų dalių susidedantis harmoningas darinys. Kalbėdamas apie Bažnyčią šv. Paulius iškelia ją sudarančių dovanų, charizmų ir tarnysčių įvairovę. Esame skirtingi, gavę įvairių dovanų. Šventoji Dvasia kuria skirtingumų darną. Ji, sakė popiežius, yra „įvairovės specialistė“. Ji sujungia ir suartina nutolusiuosius, sugrąžina išsisklaidžiusiuosius. Ji įvairias tonacijas sujungia į vieną dermę. Jai visada svarbiau žmogus, o ne galimos jo klaidos. Jos dėka Bažnyčia ir pasaulis yra brolių ir seserų bendruomenė. Be Šventosios Dvasios Bažnyčia būtų tik paprasta žmonių organizacija, o jos misija – propaganda. Popiežius sakė, kad labai dažnai Bažnyčia susiduria su vien funkcionalumo, vien geros organizacijos pagunda. Kai labiau už viską rūpi pastoracijos planai, kai tik į tai sutelktas visas dėmesys – toks kelias neveda į vienybę, tai ne Dvasios kelias.
Sekminių iškilmės Mišių homiliją popiežius baigė malda, kad visada būtų su mumis Šventoji Dvasia, kuri baimę paverčia pasitikėjimu, užsidarymą dosnumu, kad ji mokytų mus visada džiaugtis, pripildytų mūsų širdis nepraeinančios jaunatvės, kad visą pasaulį ir Bažnyčią apdovanotų savo ramybe, o mus visus paverstų santarvės, gerumo ir vilties skelbėjais. (JM / VaticanNews)
