1568196129949.JPG

Bendroji audiencija. Apie apaštalinę kelionę į Mozambiką, Madagaskarą ir Mauricijų

„Brangūs broliai ir seserys, vakar vakare sugrįžau iš apaštalinės kelionės Mozambike, Madagaskare ir Mauricijuje. Dėkoju Dievui, kuris man leido nukeliauti šį kelią kaip taikos ir vilties piligrimui, pakartotinai išreiškiu savo dėkingumą tų kraštų vyriausybėms ir episkopatams, kurie mane pakvietė ir priėmė su didele meile ir dideliu rūpesčiu. Pasaulio viltis yra Kristus, o Jo Evangelija yra galingiausias brolybės, laisvės, teisingumo ir taikos raugas visoms tautoms. Savo kelionėje, eidamas šventųjų evangelizuotųjų pėdomis, bandžiau šį raugą perduoti Mozambiko, Madagaskaro ir Mauricijaus žmonėms“, – trečiadienio bendrosios audiencijos susitikime sakė popiežius Pranciškus. Audiencijos dalyviams jis papasakojo apie kiekvieną kelionės etapą.

„Mozambike, neseniai dėl ilgo karinio konflikto daug kentėjusioje žemėje, praėjusį pavasarį nukentėjusioje nuo dviejų daugybę žalos padariusių ciklonų, bėriau vilties, taikos ir susitaikymo sėklas. Bažnyčia toliau lydi taikos procesą, kuris šį rugpjūtį pasirašius naują susitarimą pasistūmėjo žingsniu pirmyn“, – pažymėjo popiežius. Pasak jo, valdžią jis drąsino vadovautis bendruoju gėriu; jaunimą – nepasiduoti nevilčiai, kurti socialinę draugystę ir gerbti tradicijas; vyskupus, kunigus ir vienuolius – tarti dosnų „taip“ Dievui.

Zimpeto ligoninė
Zimpeto ligoninė

Pranciškus paminėjo Zimpeto ligoninę, evangelinės meilės ženklą. „Šioje ligoninėje mačiau, jog svarbiausi yra ligoniai, visi darbuojasi dėl ligonių. Ne visi išpažįsta tą pačią religiją. Ligoninės vadovė yra šauni moteris, tyrinėtoja, AIDS ligos žinovė. Ji musulmonė, tačiau vadovauja ligoninei, kurią įsteigė šv. Egidijaus bendruomenė. Darbuojasi visi kartu, dėl žmonių, vieningi kaip broliai“, – pasakojo popiežius ir padėkojo šv. Egidijaus bendruomenei už didelį darbą  žmonių ir taikos labui.

Pasak Šventojo Tėvo, vizito kulminacinėse šventosiose Mišiose nuskambėjęs Viešpaties paraginimas „mylėti savo priešus“ yra tikrosios revoliucijos – meilės, kuri užgesina prievartą ir gimdo brolystę, sėkla.

„Iš Maputu nukeliavome į Antananaryvą, Madagaskaro sostinę. Tai gražus ir gamtos ištekliais turtingas kraštas, tačiau labai skurdus. Linkėjau, kad vadovaudamiesi savo tradicine solidarumo dvasia madagaskariečiai įveiktų sunkumus ir kurtų ateitį, kurioje derėtų pagarba aplinkai ir socialinis teisingumas“, – kalbėjo Šventasis Tėvas ir pridūrė, kad jo aplankytas, misionieriaus Pedro Opeka įkurtas „Draugystės miestas“ yra pranašiškas tokios tikrovės ženklas. Jame stengiamasi suvienyti darbą, orumą, rūpinimąsi vargstančiaisiais, vaikų ugdymą.

Popiežius ir misionierius P. Opeka "Draugystės mieste"
Popiežius ir misionierius P. Opeka "Draugystės mieste"

„Bažnytinis vizito Madagaskare kelias prasidėjo susitikimu su kontempliatyviosiomis vienuolėmis: be tikėjimo ir maldos negalima sukurti žmogaus verto miesto“, – sakė popiežius. Su krašto vyskupais jis dar kartą įsipareigojo sėti taiką ir viltį, rūpintis Dievo tauta ir kunigais, kartu pagerbė pirmąją krašto palaimintąją Viktoriją Rasamanarivo. Susitikime su daugybe jaunuolių, liudijusių, šokusių ir giedojusių, jis juos drąsino dosniai atsiliepti į Dievo kvietimą priimti kvietimą misijai. Kitos dienos, sekmadienio, Eucharistijos aukoje dalyvavo didelės žmonių minios. Susitikimas su kunigais, vienuoliais ir seminaristais buvo Dievo pašlovinimas.

„Praėjęs pirmadienis buvo skirtas lankymui Mauricijaus Respublikos, žinomo turistinio centro, kurį rinkausi kaip įvairių etninių grupių ir kultūrų integracijos vietą. Per pastaruosius du amžius į salyną atvyko įvairių tautybių žmonės, ypač iš Indijos. Po nepriklausomybės šalis stipriai augo ekonomiškai ir socialine prasme“, – pažymėjo popiežius Pranciškus. – „Čia stiprus tarpreliginis dialogas ir draugystė tarp skirtingų religinių konfesijų vyresniųjų. Tai gali mums atrodyti keista, tačiau jiems tokia draugystė yra natūrali. Kai įžengiau į vyskupijos rūmus, radau didelę gėlių puokštę: ją kaip brolystės ženklą atsiuntė didysis imamas.“

Mauricijus
Mauricijus

Pasakodamas apie dienos susitikimus popiežius priminė krašto apaštalo palaimintojo Jacques’o-Desiré Lavalio darbą dėl žmonių vienybės, Marijos, Taikos karalienės, monumento žinią, Mišių Evangelijos skaitinį  apie palaiminimus, kurie yra priešnuodis egoistinei ir kitus diskriminuojančiai gerovei, laimės, gailestingumo, teisingumo ir taikos raugas. Susitikime su Mauricijaus valdžios atstovais popiežius pabrėžė skirtumų harmonizavimą, svetingumą ir demokratinio gyvenimo puoselėjimą.

Pranciškaus malda prie Dievo Motinos paveikslo Didžiojoje Marijos bazilikoje Romoje
Pranciškaus malda prie Dievo Motinos paveikslo Didžiojoje Marijos bazilikoje Romoje

„Vakar vakare sugrįžau į Vatikaną. Prieš kelionės pradžią ir po jos visada einu pas Dievo Motiną, pas Salus populi romani, kad ji lydėtų mane kelionėje kaip Motina, pasakytų, ką daryti, globotų mano žodžius ir gestus. Su Dievo Motina jaučiuosi saugus. Brangūs broliai ir seserys, dėkokime Dievui ir prašykime Jį, kad šios apaštalinės kelionės metu bertos sėklos subrandintų gausių vaisių Mozambiko, Madagaskaro ir Mauricijaus žmonėms“, – meldė popiežius Pranciškus. (RK / Vatican News)

Popiežiaus audiencija
2019 rugsėjo 11, 13:01