Katechezė apie Apaštalų darbus. Pirmieji Evangelijos skelbimo žingsniai Europoje
Apaštalas Paulius vieną naktį turėjo regėjimą. Jam pasirodė makedonietis, kuris maldavo: „Ateik į Makedoniją ir padėk mums!“ (Apd 16, 9). Popiežius Pranciškus šia proga prisiminė savo kelionę į Šiaurės Makedoniją šių metų pavasarį, susitikimą su svetinga makedoniečių tauta.
Paulius, tęsė popiežius, neabejodamas, kad pats Dievas jį siunčia į Makedoniją, greitai iškeliavo ir pasiekė pirmąjį Makedonijos miestą – romėnų koloniją Filipus. Čia jis ir kartu su juo keliavęs Silas pasiliko tris dienas, per kurias įvyko trys svarbūs dalykai: buvo pakrikštyta Lidija ir jos šeima, Paulius ir Silas buvo įkalinti, atgavo laisvę ir pakrikštijo kalėjimo viršininką su visa šeima.
Vos atkeliavęs į Filipų miestą Paulius sutiko dievobaimingą moterį Lidiją, kurios širdį Šventoji Dvasia atvėrė Dievo Žodžiui. Lidija ir visa jos šeima priėmė krikštą. Šis epizodas, sakė popiežius, tai pirmasis liudijimas apie krikščionybės skelbimą Europoje. Prasidėjo Evangelijos įkultūrinimo Europoje procesas, kuris tebevyksta iki šiandien.
Po šio džiugaus įvykio Pauliui ir Silui teko kentėti. Jie sutiko vergę, kuri turėjo spėjimo dvasią. Vergė žynė spėdama ateitį savo šeimininkams uždirbdavo daug pinigų. „Brangieji broliai ir seserys“, – pridūrė Pranciškus, – „ir šiandien yra žmonių, kurie už tai moka pinigus. Atsimenu, mano vyskupijoje, dideliame parke, buvo daugiau kaip šešios dešimtys staliukų, prie kurių sėdėdavo žynės ir žyniai, kurie burdavo žmonėms iš delno. Žmonės tuo tikėjo ir mokėjo pinigus.“
Paulius iš moters išvarė piktąją dvasią ir, pelno šaltinio netekę vergės šeimininkai, apskundė jį sąmyšio mieste kėlimu. Paulius ir Silas buvo nuplakti ir uždaryti į kalėjimą. Tačiau tą kančios ir nusivykimo valandą įvyko stebuklas: Pauliui ir Silui besimeldžiant smarkus žemės drebėjimas sudrebino kalėjimą, atsivėrė jo durys. Kalėjimo viršininkas, pamatęs atviras duris, išsigando, kad jo saugomi kaliniai pabėgo, ir norėjo nusižudyti. Tačiau Paulius suspėjo jį laiku sustabdyti, pranešdamas, kad nei jis, nei kiti nepabėgo. Kalėjimo viršininkas pasikvietė Paulių į namus ir priėmė krikštą kartu su visais savo namiškiais. Nakties vidury kalėjimo viršininko sieloje sužibo Kristaus šviesa.
„Šitaip Šventoji Dvasia vadovauja Bažnyčios misijai“, – sakė Šventasis Tėvas. „Nuo pat Sekminių ji yra pagrindinė misijos veikėja. […] Ir mes šiandien prašykime Šventąją Dvasią atverti mūsų širdis, kad jos būtų jautrios ir svetingos broliams ir seserimis, kaip Lidijos širdis; prašykime tokio drąsaus tikėjimo kaip Pauliaus ir Silo tikėjimas; prašykime, kad Šventoji Dvasia paliestų mūsų širdis taip, kaip palietė kalėjimo viršininko širdį.“ (JM / VaticanNews)
