Popiežius inauguravo „Anima mundi“ muziejų ir parodą apie Amazoniją
Trumpai galima priminti, kad Vatikano etnologinis muziejus pristato Azijos, Okeanijos, Afrikos ir Amerikos tautų kultūrą, meną, dvasingumą. Muziejų kolekciją sudaro apie 80 000 dirbinių, seniausi iš jų yra ankstesni už homo sapiens atsiradimą. Didelę jos dalį per šimtmečius surinko misionieriai, daug vertingų objektų Romą pasiekė kaip dovanos, kolekcija pildoma ir šiandien. Kai kurie eksponatai yra iš tiesų unikalūs, vieninteliai ar vieni iš nedaugelio pasaulyje. Tai indai, muzikos instrumentai, papuošalai, rūbai, piešiniai, skulptūros, kaukės, antspaudai. Nemažai iš jų turėjo religinę funkciją, buvo naudojami religinėse ceremonijose.
Plačiajai visuomenei žmonių visame pasaulyje kultūrą ir tikėjimus įkūnijantys dirbiniai pirmą kartą buvo pristatyti 1925 metais. Pijaus XI iniciatyva atidarytos parodos metu daugiau nei milijonas asmenų galėjo pamatyti tūkstančius turimos kolekcijos objektų. Pamačius tokį didelį žmonių susidomėjimą paroda buvo pertvarkyta į nuolatinį muziejų. Jo pirmuoju direktoriumi tapo misionierius verbitas iš Austrijos Wilhelmas Schmidtas, žinomas lingvistas ir etnologas.
Natūralu, kad Vyskupų sinodo Amazonijai metu pirmoji paroda pertvarkytame muziejuje taip pat skiriama Amazonijai. Ji buvo praturtinta Marijos Ramintojos misionierių Etnografijos ir gamtos mokslų muziejaus, saleziečių etnologinio misijų muziejaus, kapucinų Amerikos misijų muziejaus ir Parmos kinų meno muziejaus kolekcijų artefaktais.
Antropologės Elisabettos Gatto parengta paroda pasakoja apie Amazoniją ir jos žmones pristatydama tris temas: upę, mišką ir maloca – bendruomenės namus. Parodoje pristatomi ir keli misionieriai, kurie tarp Amazonijos žmonių praleido dešimtmečius, savo pavyzdžiu rodydami, kaip įkultūrinti Evangeliją. Spalio 18 dieną inauguruota paroda veiks iki 2020 metų sausio 11 dienos.
„Man malonu galvoti, kad tai, ką šiandien inauguruojame, nėra paprastas, tradiciškai suprantamas muziejus. Parodai parinktas vardas yra labai tinkamas ir labai išraiškingas: Anima mundi – „Pasaulio siela“, – sakė popiežius Pranciškus. – „Manau, kad Vatikano muziejai turi vis labiau būti gyvais „namais“, gyvenamais ir atvirais visiems, viso pasaulio tautoms atvertomis durimis. Vieta, kurioje kiekvienas gali pasijusti atstovaujamas, kur galima suprasti, kad Bažnyčios žvilgsnis neaplenkia nei vieno.“
„Tas, kuris čia įžengia l, turėtų pajusti, jog šiuose namuose yra vietos jam, jo tautai, jo tradicijoms, jo kultūrai: europietis ar indas, kinas, Amazonijos miškų gyventojas ar kongietis, lankytojai iš Aliaskos, Australijos dykumų ir Ramiojo vandenyno salų. Visos tautos yra čia, šv. Petro kupolo šešėlyje, artimos popiežiaus ir Bažnyčios širdžiai“, – tęsė Šventasis Tėvas.
„Kiekvienas turi pajusti, kad „jo“ menas turi tą pačią vertę, yra prižiūrimas ir saugojamas su ta pačia aistra, kokia skiriama Renesanso šedevrams ar nemirtingiems graikų ir romėnų kūriniams, kuriuos kasmet aplanko milijonai asmenų. Čia bus ypatinga erdvė: dialogo, atvirumo kitam, susitikimo erdvė“, – pridūrė jis. – „Grožis vienija. Jis mus kviečia gyventi žmonių brolybe ir stabdo nuoskaudų, rasizmo, nacionalizmo kultūrą, visada tykančią pasaloje.“
Popiežius Pranciškus padėkojo visiems, kurie prisidėjo prie muziejaus atnaujinimo ir parodos rengimo darbų, pažymėjo, jog Vatikano muziejų kolekcijų dirbiniai buvo eksponuojami Kinijoje, islamo kraštuose, pasveikino misionierių Nicola Mapelli, dabartinį Anima mundi muziejaus kuratorių, ir jam bei misionierių kongregacijoms padėkojo už dėmesį Amazonijai.
„Tegu šis etnologinis muziejus išsaugo savo tapatybę ir visiems primena harmonijos ir taikos tarp tautų vertę. Tegu čia surinktas menas leidžia išgirsti Dievo balsą tiems, kurie aplankys šią kolekciją“, – linkėjo popiežius Pranciškus. (RK / Vatican News)
